Trečiadienį Mažeikiuose lankėsi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius Regimantas Mikaliūnas ir Mažeikių skyriaus specialistė Irena Sadauskienė, prašydami Mažeikių rajono savivaldybės pagalbos vykdant smurtinio elgesio prevenciją, atkreipiant dėmesį ne tik į smurtautojus, bet ir jų aukas.
Įskaitoje tie patys asmenys
R. Mikaliūnas kalbėjo, kad šiandien didžiausios problemos – smurtinis elgesys ir priklausomybės. Kiekvienais metais atsiranda apie 30–40 proc. smurtautojų, t. y. apie 30 naujų atvejų: „Matome, kad tai gana grėsminga situacija, nes jau daug metų skaičiai nesikeičia. Be to, įskaitoje nuolat figūruoja tie patys asmenys. Patį pirmą kartą, jei abi pusės susitaikė, baudžiamoji atsakomybė nutraukiama ir skiriama kokia nors baudžiamojo poveikio priemonė, kaip dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Jei asmuo pakartotinai įvykdo veiką, gauna šiek tiek sunkesnę atsakomybę, tai viešieji darbai, laisvės apribojimas, būna net laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kuris atidedamas tam tikram laikui.“
Vykdo elgesio keitimo programą
Kaip informavo R. Mikaliūnas, Šiaulių apygardos probacijos tarnyba gan efektyviai vykdo elgesio keitimo programą. Pasak jo, šios programos esmė – mokyti smurtinio elgesio asmenis visuomenėje priimtinais būdais išreikšti savo poreikius, išgirsti aukos keliamas problemas. „Problema ta, kad mes dirbame tik su pačiu smurtautoju, niekas nedirba ir neteikia efektyvios psichologinės pagalbos aukai, todėl mūsų darbas dažnai tampa beverčiu, nes nėra iš esmės sprendžiamos šeimos bendravimo problemos. Pastebime, kad aukos nesupranta, jog, norint išspręsti problemą, reikia dirbti visiems kartu, jos galvoja, kad smurtautojas yra policijos, Probacijos tarnybos ar dar kažkieno problema. To supratingumo nebuvimas veda tokio elgesio link. Žinoma, smurto prigimtis būna dar kitokia, susijusi su kompleksais, nepilnaverte vaikyste, blogu pavyzdžiu ir pan. Norint įdiegti kompleksinį modelį ir situaciją apimti visapusiškai, mums reikalinga finansinė Savivaldybės pagalba. Kad pradžioje poreikis bus didelis – tikimybė maža, bet, jei per metus tokių šeimų atsirastų bent 12, tai būtų labai daug. Jei būtume pajėgūs išjudinti turimas šeimas, padėti joms išspręsti problemas, atsirastų sveikoji visuomenės ląstelė, kuri nereikalauja sąnaudų iš į iškvietimus važiuojančios policijos, nebūtų reikalingi specialistai, ir mes turėtume stiprią šeimą, kuri būtų ne trukdis, o kaip tik – privalumas“, – teigė R. Mikaliūnas.
Pasak R. Mikaliūno, Šiaulių apygardos probacijos tarnyba bendradarbiauja ir su kitomis savivaldybėmis, kurios jau prisidėjo prie šio modulio kūrimo: „Pirmą kartą, kai dar Lietuvos valiuta buvo litas, gavome 5 tūkst. litų, o dabar kokios trys–keturios savivaldybės iš viso skyrė 12 tūkst. eurų, tad tose savivaldybėse mes galime užtikrinti tikrai kokybišką paslaugą, nes viskas eina per nevyriausybines organizacijas, kurios turi aukšto lygio psichologus. Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas kelias iki mūsų saugios visuomenės.“
Kaip priversti?
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys pasakojo, jog jam tenka daugelį metų dirbti Vaiko gerovės komisijoje, būta įvairiausių situacijų ir dažniausiai buvo skiriamas psichologo konsultavimas, tačiau nei tėvai, nei vaikai nepanoro lankytis: „Iš policijos suvestinių matome, kad smurto atvejų daug, dažniausiai tiek auka, tiek smurtautojas būna neblaivūs, todėl kokių nors priemonių imtis tikrai reikėtų, bet kaip tą auditoriją prisikviesti?“ Pasak R. Mikaliūno, pirmiausia reikėtų imtis tų, kurie jau yra jų įskaitoje, nes būtų galimybė priversti. „Nebus taip, kad nuo rytojaus visi noriai bendradarbiaus, tai mažas žingsnelis į priekį, nes toks požiūris, elgesys formavosi dešimtmečius ir per vieną dieną nieko nepakeisime. Žiūrint prevenciškai, reikėtų pasitelkti viešinimą, kad žmonės visam tam neliktų abejingi“, – sakė Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius.
Sutiko bendradarbiauti
Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Vladas Narmontas siūlė išnaudoti tas institucijas, kurios jau dirba su tokiomis šeimomis. Pasak jo, žinoma, kad daugiausia tokių atvejų pasitaiko socialinės rizikos šeimose, o tokių šeimų Mažeikių rajone – apie 150 ir jie visi yra apskaitoje: „Pas juos lankosi ir Socialinės paramos, ir Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, gal reikėtų suderinti bendradarbiavimą ir panaudoti jau esamus specialistus.“
Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys taip pat pripažino, kad problema iš tikrųjų sena ir gili, tačiau į paviršių viskas iškilo tik tada, kai buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Gauname statistiką, suvestines, tai matome, kad patys populiariausi nusikaltimai įvykdomi neblaivių žmonių, kuriems nustatytas nuo 1 iki 3 promilių girtumas. Problema yra ir suprantu, kad kokia nors programa tikrai reikalinga. Jūs jau esate sukūrę sistemą, mums tik reikėtų nupirkti paslaugą, kur leistų bendrai dirbti su tais žmonėmis, organizuoti mokymus, nusiųsti pas psichologus ir kt. Būtų gerai, kad tai darytų kokia nors nevyriausybinė organizacija su sąlyga, kad jie turėtų patirties ir žinotų, kaip tai daryti. Mes tikrai galime finansuoti tokią programą, tik reikėtų konkretumo“, – kalbėjo A. Tenys.
Meras pasiūlė dar vieną susitikimą surengti po Naujų metų, kad būtų galima paskirti atsakingus žmones, nuspręsti, kada kas bus vykdoma, ir t. t.
Vaida GALDIKĖ
Autorės nuotrauka
