Antradienį Mažeikių muziejuje atidaryta menininko Algirdo Petravičiaus darbų paroda „Brydės“. Tai pirmoji jo didesnė paroda Mažeikiuose, kurioje eksponuojami darbai, sukaupti per ilgą laiką. Apžiūrėti eksponatus miestiečiai kviečiami iki lapkričio 14 d.
Darbuose fiksuoja grožį
A. Petravičius, apibūdindamas savo kūrinius, pabrėžia, jog juose daug gamtos, jos spalvų: „Mano darbuose daug gamtos bei jos spalvų, vasaros ir rudens. Spalvose galima iki užsimiršimo klajoti ir ieškoti sau maloniausių sąskambių.“ Darbuose autorius, kaip pats teigia, yra lyg keliautojas per gyvenimą, fiksuojantis grožį. „Savo tapybos darbuose aš nekeliu jokių klausimų, nefilosofuoju, o tik, brydinėdamas per gyvenimą, fiksuoju mūsų gamtos, gyvenimo ir pasaulio grožį. Džiaugiuosi labiau pavykusiomis spalvinėmis ir kompozicinėmis dermėmis, įdomesne faktūra bei potėpiais“, – kalbėjo A. Petravičius, tikėdamasis, kad parodos lankytojai prie kažkurio, sielai artimesnio paveikslo, stabtelės ilgėliau, mintimis pasišnekės su juo ir pabandys perprasti. Kaip vylėsi autorius: „Gal kažkokį rudeninį pėdsaką paliks ir ši kukli mano paroda.“
Mažeikiai prisijaukino
Pasak autoriaus, tokią parodą Mažeikiuose jis pristato pirmą kartą. Būdavo jo parodų ir kituose miestuose, tačiau būtent pastarasis miestas jį pamažu prisijaukino: „Mažeikiai mane prisijaukino: pirmiausia, pasiūlė man vietinę žmoną, atsirado šeima, vaikai, draugai. Mažeikiuose gyvenu nuo 1980 metų, tačiau tik dabar pavyko surengti savo darbų parodą jau moderniame Mažeikių muziejuje. Pirmoji paroda šiame muziejuje. Kodėl tik dabar? Matyt, atėjo pats tinkamiausias laikas. Žinoma, Mažeikiuose ir kitose Lietuvos vietose buvo ne viena mano paroda, bet ši pilnesnė ir išsamesnė, kokybiškesnė, o gal net ir brandesnė.“
Ne „gastroliuojantis“
Autoriaus teigimu, jis nėra „gastroliuojantis“ menininkas – mėgstantis save demonstruoti – ir nėra labai produktyviai tapantis. „Kūryboje esu tikras vienišius. Vieną darbą galiu užbaigti per kelias dienas ar net valandas, o kitam gali prireikti daugelio metų. Bet tokia yra mano natūra bei maištingas vidinis pasaulis. Kartais emociškai išsilieti man reikia didesnio formato, o kai kada užtenka ir mažo balto lopinėlio, nes tikrai ne formato dydyje gyvena ir slepiasi menas“, – kalbėjo A. Petravičius.
Niūrus miestas
A. Petravičius, pristatydamas savo darbus, Mažeikius įvardino kaip netapybinį miestą. Anot jo, jame sunku surasti spalvų, tačiau autorius atrado meninių miesto kampelių. Labiausiai autorių paveikė skurdi žemaitiška gamta, kurioje, jo teigimu, tiek daug spalvų.
Dėkojo šalia esantiems
„Nuoširdžiai dėkoju mano tvirta atrama esančiai žmonai Alinai bei vaikams: dukrai Rasai ir sūnui Vytautui, visada šalia buvusiems ir esantiems bičiuliams bei geriems žmonėms, kurie mokė pažinti gyvenimą, pamatyti pasaulį tokį, koks jis šiandieną jaukiai gyvena gamtos spalvų parodoje „Brydės“, – dėkojo A. Petravičius, pridurdamas, jog priešakyje dar pakankamai laiko naujiems atradimams ir kūrybiniams ieškojimams, o, reiškia, ir naujiems susitikimams.
Surasti spalvą
A. Petravičių pristačiusi Mažeikių muziejaus darbuotoja Raimonda Ramanauskienė džiaugėsi, jog pagaliau miestiečiai gali darbus pamatyti šviesoje: „Džiaugiuosi, kad vieną kartą Mažeikių muziejuje jūsų darbus išvydome šviesoje, linkiu, kad atrastumėte savo mėgstamiausią spalvą, nes, kaip pats sakėte, jos dar neturite.“
Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
Autorės nuotrauka
