Reklama 2

Dūmų poveikis žmonių sveikatai

 

Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui, padidėja ir oro tarša, nes namų šildymui pradedama kūrenti katilus, krosnis, židinius, o tai darant į aplinką kartu su dūmais išsiskiria sieros, anglies, azoto oksidai, dioksinai, furanai ir smulkios kietosios dalelės.

Dažnai oras teršiamas kietosiomis dalelėmis. Dėl įprasto gyvenimo būdo, pramonės, transporto ir kitų taršos priežasčių šių teršalų koncentracija dažnai viršija ribinę vertę.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. Mažeikių oro kokybės tyrimų stotyje nustatyta 9 atvejai, kada kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore viršijo ribinę vertę. Tais metais nustatytas atvejis, kai didžiausia paros koncentracija kietosiomis dalelėmis (KD10) ribinę vertę viršijo 2,2 karto. Šį rudenį kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore kartą jau viršijo ribinę vertę.

Tyrimų duomenimis, didžiausia kietųjų dalelių koncentracija nustatoma per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Tuomet su dūmais išsiskiria pavojingos žmonių sveikatai smulkios, nematomos kietosios dalelės. Su dūmais kietųjų dalelių forma išsiskiria ir sunkieji metalai (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris).

Kietosios dalelės daro neigiamą poveikį sveikatai. Priklausomai nuo koncentracijos, jos gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimą (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos) ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas, gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla.

Sunkieji metalai smulkių kietųjų dalelių forma žmogui nuodingi, jie neskyla, kaupiasi kauluose. Taip pat jie gali sukelti vėžį, apsigimimus, trikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą bei vystymąsi, ypač žalingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Pavojų sveikatai gali kelti ir užterštų pelenų, likusių nuo tokių šiukšlių deginimo, išbarstymas sode ar ant lysvių. Ten auginamos daržovės, vaisiai ir uogos per dirvožemį kaupia sunkiuosius metalus ir taip kenkia mūsų sveikatai.

Dūmuose esančios medžiagos ypač pavojingos rizikos grupės asmenims: vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Dažnas oro taršos šaltinis – gyvenamųjų namų kaminai. Per didžiausius šalčius, kada suintensyvėja kūrenimas, iš namų per kaminus į gyvenamąją aplinką patenka nemažai oro teršalų. Gyvenamųjų namų kaminai neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose.

Esant netvarkingiems dūmtraukiams, dėl suskilusių krosnių teršalai patenka ir į gyvenamųjų patalpų orą, susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, padidėja rizika susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis ar tiesiog apsinuodyti smalkėmis.

Priemonės sumažinti apsinuodijimo pavojingomis medžiagomis riziką:

  • Pagal galimybes naudokite mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, elektrą arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų;
  • Jokiu būdu nedeginkite krosnyje plastikinės taros, gumos, drabužių, avalynės, dažytos ar lakuotos medienos, medžio drožlių plokščių, senų baldų, cheminėmis medžiagomis užterštų audinių ar pakuočių;
  • Krosnis kūrenkite natūralia mediena, anglimis ar durpėmis;
  • Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos. Kai krosnyje tinkama trauka, malkos stipriai liepsnoja, išsiskiriančios dujų dalelės tiesiog sudega;
  • Įsitikinkite, ar šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, ar kuras švarus ir sausas;
  • Nuolat vėdinkite gyvenamąsias ir darbo patalpas;
  • Kai oras užterštas, mažiau būkite lauke ir sumažinkite fizinį aktyvumą (bėgimą, greitą ėjimą ar kitą fizinį krūvį);
  • Jei lauko oras užterštas, kiek įmanoma, būkite patalpose ir sandariai užsidarykite langus.

Patartina stebėti gyvenamosios aplinkos oro kokybę ir, jei reikia, imtis saugos priemonių. Aplinkos oro kokybei stebėti Mažeikiuose įrengta oro monitoringo vieta. Jos pagalba nuolatos matuojamas oro užterštumas įvairiomis medžiagomis. Šią informaciją sužinoti gali kiekvienas apsilankęs Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje, adresu www.oras.gamta.lt (pasirinkus temą „Oro kokybė šiandien“).

        

Aistis JANKŪNAS

Nacionalinio visuomenės sveikatos centroMažeikių skyrius

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode