Tęsdami pasakojimą apie lietuvių tremties vietas, kviečiame budas.lt skaitytojus pabuvoti gyvenvietėje, kuri vadinama 3-uoju Kilometru.
Geografinė padėtis
Tai miško kirtėjų gyvenvietė Krasnojarsko krašte, Manos (buv. Šalinskojės) rajone, apie 70 km į pietryčius nuo Krasnojarsko ir apie 3 km nuo Bolšoj Unguto gyvenvietės, Rytų Sajano priekalniuose, Bolšaja Ungutkos (Manos dešinysis intakas) kairiajame krante; priklauso Bolšoj Unguto miško pramonės ūkiui.
Gyveno lietuviai
Per II pasaulinį karą 3-iajame Kilometre ir netoli jo taigoje buvusiuose barakuose nuo bado ir ligų mirė daug rytų Baltarusijos ir vakarų Ukrainos lenkų. Vėliau į 3-iąjį Kilometrą atitremta Pavolgio vokiečių ir kalmukų, 1948-ųjų birželį – apie 150 žmonių iš Lietuvos, daugiausia nuo Anykščių, Varėnos, Vilkaviškio. Jie sudarė daugumą 3-iojo Kilometro. Visi dirbo miško ruošos darbus. Gyveno barakuose, pradžioje jų buvo 5–6, vėliau lietuviai pasistatė daugiau. 1956-1962 lietuviai grįžo į Lietuvą.
Tremties metais 3-iasis Kilometras buvo atskiras kaimas. Dabar jis susijungęs su Bolšoj Ungutu. 1997 m. liepos 18 d. ten pabuvojusios lietuvių ekspedicijos dalyvių teigimu, kaime buvo nedaug trobų, jos senos, griūvančios, kaimas gerokai apleistas.
Kaimo kapinės
Kapinės yra už 3 km nuo Bolšoj Unguto, šalia kelio Bolšoj Ungutas–Novoaleksejevka. Jos ant kalvelės, apaugusios eglėmis ir pušimis. Iš trijų pusių yra šio kaimo gyventojų daržai, užtverti tvoromis. Aptvertos ir kapinės. Jos nedidelės. Beveik visi kapai – lietuvių.
Pasak ten gyvenusios Vandos Valionytės-Virbickienės, 3-čiojo Kilometro kapinėse palaidoti Genutė Bacevičiūtė, Natalija Orentienė, Kuras ir Kurienė, Kurienė, Černevičius, Černevičienė, Bronius Skėrutis, Kavolius, Vaičiulienė, Vaičiulytė, Žakienė, Naselis, Lastauskas, Kulbakietis, Kulbakietienė, Kulbakietytė ir kiti lietuviai. 1989–1990 m. daugumos lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą.
2007 m. rugpūčio 10 d. lietuvių ekspedicija aptvarkė šias kapinaites.
Naikinamas autentiškumas
Pasak teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos, gaila, kad naikinamas kapinių autentiškumas: „2015 metais radau sunaikintus autentiškus lietuvių kapus Buriatijoje. Jas tvarkė Buriatijos lietuvių bendruomenė. Pernai, t. y. 2016 metais, istorija pasikartojo ir Krasnojarsko krašte. Galima sakyti, kad 3-iojo Kilometro, šalia Bolšoj Unguto, kapinių nėra – jos prarado autentiškumą kartu su išmestais tremtinių statytais kryžiais. Jų vietoje Krasnojarsko lietuvių bendruomenė, tvarkydama kapines, pristatė jokios vertės neturinčių, ne visai atitinkančių lietuvių tradicijas kryžių. Kam to reikėjo? Ar tai nėra sistema, kurios tikslas – palaipsniui sunaikinti lietuvių tremtinių kapus ir jų kultūrinį palikimą – kryžius? Labai gerai, kad su mūsų ekspedicija dirbo ir kapus lankė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis taip pat buvo sukrėstas šio vaizdo ir sakė: „Nesvarbu, kad kryžius baigia supūti, vis vien prisilietus persiduoda anos kartos dvasia, o ką pajausime prisilietę prie dabar statytų?“
Birutė ŠNEIDERAITIENĖ
Gintauto ALEKNOS nuotraukos
