Parama




Mažeikių Senamiesčio pagrindinė mokykla – buvusi 5-oji vidurinė

Mažeikių 5–oji vid. mokykla įkurta 1980 m. Nuo 2004 m. rugsėjo 1–os mokykla tapo pagrindine. Mokyklai priklauso Leckavos pradinio ugdymo skyrius. Mokykloje taip pat vykdomos ir priešmokyklinė bei papildomo ugdymo programos.

Istorija

Senamiesčio vidurinė (buvusi 5-oji) mokykla 1980 metais pastatyta Vydūno gatvėje. Anksčiau mokyklos vietoj buvo miesto stadionas. Kadangi miesto senamiestyje įsikūrė tik viena mokykla, ji buvo perpildyta. Čia mokėsi rusų mokyklos vaikai, buvo vakarinė mokykla. Todėl antra mokykla senamiestyje buvo labai reikalinga. Daug mokinių atvažiavo iš Reivyčių gyvenvietės. Vieta mokyklai parinkta neatsitiktinai. Čia buvo stadionas, todėl nereikėjo ruošti atskiro mokyklai. Stadioną miestui vėliau įrengė miesto parke.

Pirmaisiais metais 5-oje vidurinėje mokykloje mokėsi 1030 moksleivių, dirbo 51 pedagogas. Sugužėjo mokytojai iš įvairių vietų: direktorius E.Eičinas ir jo žmona Regina – anglistai atvyko iš Radviliškio, dvi direktoriaus pavaduotojos – V.Bružienė ir A.Kančauskienė – ir dar 16 mokytojų atėjo iš 1-os vidurinės mokyklos, užklasinio darbo organizatorė R.Širvinskienė ir dar keli pedagogai atėjo iš miesto 2-os vidurinės mokyklos, dvi mokytojos atvyko iš Plungės rajono, buvo atsiųsti 7 jauni specialistai.

Nuo 1989 metų direktoriauja Janina Norvilienė. Ji mokykloje dirba nuo pat įsikūrimo pradžios. Keitėsi pavaduotojai. Mokyklai ištikima liko tik pavaduotoja Angelė Kančauskienė, kuri tebedirba iki šiol. 1994 metais mokykla pavadinta Senamiesčio vidurine mokykla. Nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo pagrindinė.

Mokykloje didelis dėmesys skiriamas menui bei savęs, kaip žmogaus, pažinimui. Siekiant užsibrėžto tikslo ir realizuojant mokyklos veiklos prioritetines kryptis, mokykloje rengiami plataus profilio ir žanrų vakarai, atliekami įvairiausi tyrimai (pažintinės, teminės, asmeninės anketos). Gyvendami ir dirbdami mokiniai, pedagogai vadovaujasi principu „Bendrauk ir bendradarbiauk“.

1980-1985 metai

1980 m. Mažeikiuose atsiradus dar vienai vidurinei mokyklai jai vadovauti ėmėsi iš Radviliškio atvykęs jaunas energingas direktorius Edvardas Eičinas. Jo pavaduotojais paskirti Angelė Kančauskienė, Virginija Bružienė ir Rima Širvinskienė. Pavaduotoja ūkio ir administracijos reikalams – Sabina Kalnėnienė.

Nauja mokykla ne tik papuošė senamiestį, bet ir pagerino mokymosi sąlygas. Mokiniai senamiestyje galėjo pasiskirstyti per dvi mokyklas: į 1-ąją ir į 5-ąją vidurines. Daugiau kaip tūkstantis moksleivių pradėjo lankyti šią mokyklą. Ji tapo viena didžiausių ir moderniausių rajone.

Pasibaigus pamokoms mokykloje vykdavo įdomi veikla. Susikūrė internacionalinis klubas „Gevara“. Jam vadovauti pradėjo dabar jau amžinybėn išėjusi Danutė Gintauskienė. Vykdavo įdomūs susitikimai su kitomis mokyklomis, bendradarbiaujama su Latvijos mokyklomis.

Mokykloje vyko įvairūs renginiai. Pvz. spaudoje 1981 metais vasario mėn. rašoma, kad buvo suorganizuotos LIK-o varžybos. Jose dalyvavo vienuoliktų klasių mokiniai, išmanantys chemiją. Vakaro metu buvo daromi įvairiausi cheminiai bandymai, atsakinėjama į klausimus. Vykdavo įvairūs LIK-ai: ir rusistų, ir matematikų. Tradicinis tapo konkursas „Eruditas“, kuriame savo jėgas bandė abiturientai. Būdavo renkamas šauniausias visažinis moksleivis.

Mokiniai vykdavo į ekskursijas. Važiuodavo net su traukiniu į Vilnių stebėti Operos ir baleto rūmuose kokį nors spektaklį. Mokiniai ekskursuodavo ne tik po Lietuvos miestus, bet pabuvojo ir daugelyje Rusijos miestų: Maskvoje, Penzoje, Brianske, Tuloje, Oriole.

Jauniesiems mokyklos literatams vadovavo mokytoja Violeta Liupšytė. 1982 metais jie pripažinti rajono nugalėtojais. Prizininkėmis tapo aštuntokės L. Gofmanaitė ir D. Lizdenytė, abiturientė D. Vaitkevičiūtė.

Mokykloje aktyviai veikė dramos studija. Jai vadovavo mokytojas lituanistas Martynas Januška. Ne vienas mokytojo išugdytas mokinys pasirinko teatro režisieriaus ar lituanisto specialybę. Štai 1985 m. iš respublikinės bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių raiškiojo skaitymo apžiūros abiturientas Vytautas Mockus grįžo laureatas. Vėliau šis mokinys pasirinko režisieriaus specialybę.

Mokykloje mokinius šokti nuo pat pradžių ėmėsi mokytoja Regina Eičinienė. Tai energinga anglų kalbos mokytoja, kuri ne vieną laidą išmokino šokti. Ne tik išmokė, bet ir dalyvaudavo rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose. R. Eičinienei suteiktas LTSR meno saviveiklos žymūnės vardas. Mokytojos paruošti mokiniai dalyvaudavo ne tik Mažeikiuose „Dūdų šventėse“, bet ir respublikinėse Dainų šventėse.

Svarbi vaikų auklėjimo priemonė buvo kinas. Nuo 1981 metų mokykloje pradėjo veikti kino teatras „Papartis“. Jį padėjo įrengti mokyklą šefuojanti J. Garelio elektrotechnikos gamykla. Vykdavo kino lektoriumai, kur mokiniai susitikdavo su įvairiausių specialybių žmonėmis: teisininkais, gydytojais, darbo pirmūnais, karo veteranais. Po to žiūrėdavo kino filmus. Jaunųjų kino ir fotografijos mėgėjų būreliams vadovavo gamyklos cecho viršininko pavaduotojas Jonas Repšys. Jaunieji kino mėgėjai susuko juostą apie savo mokyklą ir sukūrė filmą „Ką byloja obeliskai“.

Vasaros atostogų metu moksleiviai dalyvaudavo darbo ir poilsio stovyklose, kurios vykdavo šefuojamuose kolūkiuose, kaime. Mūsų mokyklos mokiniai stovyklaudavo Krakiuose, Laižuvoje. Mokiniai padėdavo padirbėti žemdirbiams, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, susipažindavo su vietiniu jaunimu, sužinodavo daug ką apie žembirbio profesiją, keliaudavo po Lietuvą. 1983 metais Kaune vyko respublikinės jaunųjų sportininkų lengvosios atletikos žiemos varžybos. Mūsų mokyklos VI klasės mokinė Jolanta Akavickytė tapo respublikos čempionė: 60 m. nubėgo per 8,55 sekundes, o 500 m – per 1 minutę 25 sekundes.

Mokytojai taip pat įsijungė į aktyvią veiklą. 1981 metais vasarą Plinkšėse įvyko rajono švietimo darbuotojų turistinis sąskrydis. Mūsų mokyklos komanda laimėjo kombinuoto (orientacinio) žygio varžybas ir sėkmingai dalyvavo kituose konkursuose. Štai jau tų pačių metų rugpjūčio mėn. dalyvavo antrame respublikiniame mokytojų turistų sąskrydyje, kuris vyko Trakų rajone prie Aukštadvario. Mūsų mokyklos komanda laimėjo šias prizines vietas: turistinės buities, skaidrių, išradingiausio virėjo – pirmąsias, turistinės atributikos – trečiąją, fotonuotraukos – antrąją.

Mokytojų kolektyvas buvo jaunas ir energingas. 1982 metais nemažas dėmesys skiriamas kolektyvo pedagoginio-psichologinio klimato kūrimui ir tobulinimui. Organizuojami meno saviveiklos koncertai. Įsteigiamas meninės agitbrigados ir etnografinis ansamblis. Agitbrigadai vadovauti ėmėsi mokytoja R.Eičinienė. Kurdamos scenarijų agitbrigadoms, daug išradingumo parodė lituanistės V. Liupšytė, S. Raštikienė, I. Kvieselaitienė. 1982 m. rugsėjo mėn. agitbrigada „Šiupinys“ sėkmingai pasirodė rajono meninių agitbrigadų konkurse. Iš dešimties kolektyvų mūsų mokyklos komanda buvo geriausia. 1983 m. komanda užėmė antrąją vietą. Lenktyniaujama su Akmenės vidurinės mokyklos mokytojų kolektyvu. Vieni iš kitų mokėsi pedagoginės darbo patirties. Pedagogų darbo rūpesčiai ir džiaugsmai aptariami popietėje „Jeigu tu mokytojas..“ Kasmet turtinami mokyklos kabinetai. Mokytojams daug padėjo nuoširdūs šefai – Mažeikių Juozo Garelio elektrotechnikos gamykla. Kiekvienais metais mokykloje vykdavo kabinetų apžiūra. Išrenkama dešimt geriausių kabinetų. Mokykloje dirbo daug stropių ir išradingų mokytojų. Tai Regina Eičinienė, Gražina Kilpienė, Regina Dževečkienė, Joana Juodeikienė, Irena Faidušienė, Bronė Skrodenienė.

Pradedantys dirbti mokytojai 1982 m. turėjo galimybę dalyvauti Jaunojo pedagogo šventėje. Mokytojai susipažino su rajono vadovais, dalyvavo geriausių pedagogų pamokose, apžiūrėjo Naftos perdirbimo gamyklą, dalijosi įspūdžiais.

1980-1984 m. pionierių vadove dirbo Birutė Jurkienė.

1985 – 1990 metai

Ypač sėkmingai mokykla dirbo 1985-1986 mokslo metais. Ji pripažinta rajono socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja. Pasiekta gerų mokomojo-auklėjamojo darbo rezultatų, sėkmingai įvykdyti profesinio orientavimo planai, išplėsta užklasinė veikla. Anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos, techninių darbų kabinetai rajoninėje apžiūroje buvo pripažinti geriausiais. Darbo ir poilsio stovykla „Vėtrungė“ premijuota kaip viena geriausiai dirbusių respuklikoje. „Saulėtekio“ stovyklos vaikai, vadovaujami mokytojos Ilonos Grigaliūnienės, užėmė antrąją vietą respublikoje už gamtos apsaugos organizavimą. 1987 metais mokytojas Martynas Januška su mokiniais rajono dramos kolektyvų apžiūroje, parodę spektaklį „Raganos miltai“, tapo nugalėtojais. Zoniniame ture Pakruojyje taip pat užėmė pirmąją vietą ir iškovojo teisę dalyvauti respublikinėje moksleivių dramos kolektyvų apžiūroje „Vaikų scena“.

1988 metais mokiniai vis aktyviau dalyvauja mokyklos gyvenime, renkasi į pasitarimus, ieško naujovių. Susirinkimuose akcentuojamas susirūpinimas gimtąja kalba, troškimas išsiaiškinti visas baltas dėmes Lietuvos istorijoje, tautinės simbolikos kilmę ir reikšmę. Moksleiviai pritarė Žaliųjų judėjimui, išreiškė norą, kad kuo daugiau jaunimo dalyvautų šio naujo judėjimo veikloje, nes svarbu žinoti ekologinę situaciją rajone. Moksleivius jaudino jų vidinės kultūros stoka, kurią jie ragino kelti ir mokytis diskusijos meno. Mokiniai siekė, kad tarp jų ir mokytojų vyrautų savitarpio supratimas, geranoriški santykiai.

1988 metais Mažeikių 5-oji vidurinė mokykla vis dar pirmaujanti rajone. Svarbiausias dėmesys sukoncentruotas pamokai bei jos rezultatams. Daug pastangų kolektyvas įdėjo, įrengiant kabinetus. Ir jau pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais rajoninėje kabinetų apžiūroje užėmėme prizines vietas.

Mokykloje buvo skatinama sveika kiekvieno pedagogo iniciatyva, kūrybiškumas. Lituanistai, skatindami vaikų kūrybiškumą, ugdydami juose estetinį skonį, paruošė skaitovus, kurie tapo žinomi net respublikoje, vysto mokinių polinkius literatūrinei kūrybai. Rajono ribos peržengtos ir su saviveikliniu dramos žanru. Respublikinių renginių dalyviais buvo mokyklos moksleivių kolektyvai (vadovės – Regina Eičinienė, Irena Valiuvienė).

Mokyklų reformos laikotarpiu nemažas dėmėsys skirtas šešiamečiams. Jiems mokyklos trečiame aukšte – atskiras korpusas su puikiai įrengtomis šešiamečiams klasėmis, miegamuoju, žaidimų kambariu. Su pačiais mažaisiais dirbo mokytoja Joana Juodeikienė, vėliau - Regina Dževečkienė, Genovaitė Kniežauskienė, Zina Pocienė, Milda Rozgienė.

Mokyklų reformos periode sustiprėjo visuomenės dėmesys mokyklai, ūgtelėjo mokytojo prestižas. Jau matosi mokinių savivaldos pirmieji pasireiškimai. Mokiniai patys ruošia vakarus, leidžia dieninę spaudą. 1989 metais mokykloje pasitarus su mokiniais ir mokytojais buvo priimtas sprendimas-eksperimentas šeštadieniais nedirbti.

1990- 2000 metai

Nuo 1989 metų spalio mėn. direktoriauti pradeda mokyklos istorikė Janina Norvilienė. Pavaduotoja R.Širvinskienė išvyko direktoriauti į Židikus. Ją 1988 metais keičia Loreta Petkienė, o nuo 1992 metų Virginijus Laureckis. 1996 metais ministerijos leidimu sukuriamas dar vienas direktorės pavaduotojos etatas, nes mokykloje mokosi virš tūkstančio mokinių. Pradinių klasių buvo net 20 komplektų. Direktorės pavaduotoja pradinėms klasėms tampa Rasa Uščinienė. Direktorės pavaduotoja ūkio ir administracijos reikalams Sabina Kalnėnienė dirbo iki 1993 metų. Ji išlydėta į pensiją, o ją keičia Marijana Buikienė.

1993 metais rugsėjo pirmąją į 5-ąją vidurinę mokyklą atėjo truputį daugiau kaip 800 moksleivių. 60-čiai moksleivių buvo įteikti pagyrimo raštai už tai, kad jie praėjusiais metais pasižymėjo pavyzdingu elgesiu ir geru mokymuisi.

Mokyklos direktorė Janina Norvilienė džiaugėsi, kad gauta daug naujų vadovėlių. Atsirado naujovių mokymo procese. Tai – žinių vertinimas dešimtbale sistema, A ir B mokymo lygiai vyresniosiose klasėse.

Daugiau kaip 50 pedagogų būrį papildė nauji pedagogai – Daiva Narmontienė, Marius Vilimas, Ligita Bytautaitė, Jonas Balčiauskas, buvusios šios mokyklos auklėtinės Jolanta Ručinskienė, Ilona Puplauskaitė.

Didelis dėmesys mokykloje skiriamas menui bei savęs, kaip žmogaus, pažinimui. Siekiant užsibrėžto tikslo ir realizuojant mokyklos veiklos prioritetines kryptis, mokykloje organizuojami įvairūs susitikimai, rengiami plataus profilio ir žanrų vakarai-šventės, konkursai-viktorinos, atliekami įvairiausi tyrimai (pažintinės, išankstinės, personalinės, teminės anketos).

Popamokinė veikla

Didelis dėmesys skiriamas moksleivių popamokinei veiklai – moksleiviai turi galimybę pasirinkti pageidaujamus būrelius. Mokykloje kuriamos naujos tradicijos. Baigęs studijas Klaipėdos konservatorijoje lituanistas Virginijus Laureckis atėjo dirbti direktorės pavaduotoju. Jis į mokyklą atnešė naujų vėjų. Suaktyvėjo teatrinis menas. Teatro diena kovo mėnesį tampa tradicinė. Mokiniai gamina lėles, dainuoja, šoka, vaidina, demonstruoja madų šou...

Pirmąjį balandžio savaitgalį švenčiama tradicinė Senamiesčio mokyklos diena. Tada mokiniai ir mokytojai yra apdovanojami už pasiektus rezultatus. Vyksta baigiamasis metų koncertas, kurio metu atsiskaito visi meniški būreliai. Mokykloje veikia vaidybinio meno, sceninės kalbos, šokių meno, lėlių teatro pradmenų, raiškiojo žodžio, muzikos pažinimo būreliai. Į baigiamąjį koncertą pakviečiami mokinių tėveliai.

Mokykloje aktyviai veikia stalo teniso užsiėmimai. Jiems vadovauja treneris Raimondas Jackevičius. Štai 1995 metais Lietuvos moksleivių sporto žaidynių tarpzoninėse varžybose net trečiąją vietą užėmė R. Jackevičiaus treniruojami Senamiesčio vidurinės mokyklos stalo tenisininkai. 1999 metais Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleivis Faustas Rozga laimėjo pirmąją vietą respublikoje tarp jaunųjų stalo tenisininkų. 2000 metais stalo tenisininkai Gvidas ir Faustas Rozgai su mažeikiečių komanda užėmė trečiąją vietą respublikoje.

Tradiciniai tampa Valso, polkos ir rokenrolo konkursai. Nuspręsta, kad kiekvienas kultūringas žmogus turi mokėti šokių abėcėlės. Į konkursus pakviečiami ir profesionalūs šokėjai, ir mokinių tėveliai.

Jau keletas metų iš eilės (nuo 1989 m.) leidžiami mokykloje įvairūs laikraštėliai. Net klasės leidžia po savo laikraštį. Didžiausio pasisekimo susilaukė 1993 metais (jau dveji metai) pradėtas leisti „Diskomanų laikraštis“. Buvo išleisti trys šio laikraščio numeriai.

Šauniausių moksleivių konkursas taip pat tampa tradicinis. Moksleiviai inscenizuoja, atsakinėja į klausimus, šoka, demonstruoja savo sugebėjimus. 1996 metais šauniausiais tapo penktokai Agnietė Vorauskaitė ir Vytautas Vaičius bei dvyliktokai Viktorija Stankevičiūtė ir Ramūnas Domarkas. Jie dalyvavo rajoniniame konkurse, o dvyliktokai dalyvavo dar ir zoniniame konkurse Vilniuje, kur užėmė garbingą II vietą. 1997 metais šauniausia moksleive tapo ir į Vilnių išvažiavo dešimtokė Erika Purauskytė.

1995 metais mokyklose renkami ne tik seniūnai, kurie vadovauja mokinių savivaldai, bet pirmąkart pradėti rinkti mokyklos prezidentai. Senamiesčio vidurinėje juo tapo vienuoliktokas Linas Jonauskas.

Kasmet rajone vyksta Raiškiojo žodžio šventė. Konkurse dalyvauja ir mūsų mokyklos mokiniai. 1996 metais geriausi skaitovai, dalyvavę rajoniame konkurse, buvo Viktorija Simutytė ir Irmantas Ostrauskas. Juos raiškaus žodžio mokė mokytojas Virginijus Laureckis.

O štai 2000 metais pavasarį Viktorija Simutytė jau vienuoliktokė ir sėkmingai įveikusi atrankinį skaitovų konkursą rajone išvyko į zoninį konkursą Gargžduose. Viktorija konkursui paruošė R. Granausko kūrinį „Dvylika juodvarnių, aplink Daukantą skraidančių“.

Mokykloje veikė net du saugaus eismo būreliai. IV-VII klasių moksleiviai ne tik mokėsi kelių eismo taisyklių, bet jas pritaikė praktikoje: tapo jaunieji kelių eismo patruliai. Jie, vadovaujami mokytojo Lino Jonausko, kiekvieną rytą budėdavo prie mokyklos judrioje Vydūno gatvės pėsčiųjų perėjoje. Vaikai mūvėdavo žalias kepuraites su mokyklos ir saugaus eismo simbolika. II-IV klasių mokinius saugaus eismo mokė pradinių klasių mokytoja Rasa Uščinienė. 2000 m. balandžio mėn. rajoninio konkurso „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ varžybose Senamiesčio vidurinės mokyklos pradinių klasių komanda pelnė antrą vietą.

2000 metų vasarą Senamiesčio vidurinėje pradėjo veikti dieninė moksleivių vasaros stovykla „Aitvaras“. Mokytoja Ilona Grigaliūnienė laimėjo projektą „Socialiai remtiniems vaikams vasaros poilsio organizavimas“. Stovyklą lankė 20 vaikų iš socialiai remtinų šeimų. Mokiniai žaidė kompiuterinius žaidimus, padėjo tvarkyti kabinetus, dalyvavo sporto varžybose, ekskursavo.

Stovykla „Aitvaras“ nuo 2000 metų tapo tradicinė ir veikia mokykloje kasmet.

Bendradarbiavimas su tėvais

Kad tėvai aktyviau įsijungtų į mokyklos gyvenimą, Senamiesčio vidurinėje mokykloje numatyta rengti Tėvų dienas. Tėvams buvo suteikta galimybė lankytis mokykloje nurodytomis dienomis, bendrauti su mokytojais, stebėti pamokas, pasižiūrėti, koks maistas ir tvarka valgykloje. Mokyklos direktorė J.Norvilienė sakė, kad „tai bandymas pritraukti prie savęs tėvus, kad jie jaustųsi ne kaip mokyklos ir vaiko santykių stebėtojai, kurių nuomonės niekas nenori išgirsti, o pilnateisiai partneriai, galintys ir gebantys padėti mokyklai įgyvendinti mokomąjį ir ugdymo procesą“.

Mokykloje veikia mokyklos taryba iš mokytojų, tėvelių ir mokinių. Vaikų švietimas tapo bendras tėvų ir mokytojų reikalas. Pedagogikoje mokytojai už tėvus pranašesni, bet be tėvų paramos mokyklai būtų sunku. Mūsų mokyklos tėveliai rūpinasi klasių ir mokymo kabinetų remontu, paruošimu žiemai, padeda organizuoti išvykas, turistinius žygius, parūpina transportą ekskursijoms, renka labdarą, Žodžiu, vykdo ūkines, kultūrines funkcijas.

Mokyklos bendruomenę formuoja ne tik mokyklos vadovas. Tuo rūpinasi bendruomenės komiteto pirmininkė Ilona Grigaliūnienė, mokyklos tarybos pirmininkė Liuda Gudienė, metodinių ratelių pirmininkai. Visi iškylantys sunkumai tampa problemomis, o jeigu daugiau galvų ieško būdų, kaip jas išspręsti, visada randa geresnį ir teisingesnį variantą.

Mokykla turi savo himną, 1998 m. įsigijo vėliavą, vasario mėn. pašventino ją. Mokiniai piešė pavyzdžius vėliavai, bet ją sukūrė dailininkas Mindaugas Petrulis. Vėliava žalios spalvos – intelektualumo spalva. Vėliavos centre – saulė, simbolizuojanti šviesą. Žemiau – simbolinis gyvybės medis, ant kurio lapelių kiekviena mokyklą paliekanti karta išsiuvinės savo ženklą. Antroje vėliavos pusėje – spindintys žodžiai: „ Gamtos ir Dievo malonėje su šviesia siela, giliu protu ir gera širdimi“.

2000 – 2005 metai

2001 metais UAB“Williams Lietuva“ Senamiesčio vidurinei padovanojo 9 kompiuterius. Nuo šių metų pradžios kompiuterizuota ir mokyklos skaitykla.

2002 m. rudenį gauta dar 11 naujų kompiuterių, todėl jau ir penktokai mokysis informatikos. Nuo 2001 m. rudens Senamiesčio vidurinėje įsteigtas socialinio pedagogo etatas. Toks darbuotojas mūsų mokyklai buvo ypač reikalingas, nes čia mokosi nemažai socialiai remtinų, vadinamųjų rizikos faktoriui priklausančių moksleivių. Taip pat mokykloje yra išlyginamosios klasės. Jos mokykloje veikia nuo 1994 metų. Šiose klasėse besimokančiais vaikais rūpinasi ne tik mokytojos, bet ir auklėtojos, logopedės, psichologės, spec. pedagogės. Mokinukai mokykloje gyvena visą dieną. Jie čia mokomi, lavinami, jais rūpinamasi. Tai tik pradinių klasių mokiniai. Penktoje klasėje jie įsilieja į bendrojo lavinimo vaikų klases.

2002 m. mūsų mokykla dar vienintelė mieste, turinti socialinį pedagogą. Nuo 2004 m. rugpjūčio pagal Mokyklų tobulinimo programą (MPT), Mažeikių rajono Savivaldybės sprendimu, Mažeikių Senamiesčio vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę ir pavadinta Senamiesčio pagrindinė mokykla. Pagal tą pačią programą mokykla renovuojama. Pasinaudojus skiriamomis lėšomis siekiama modernizuoti bendrąjį lavinimą, tobulinti mokytojų kompetenciją bei užtikrinti mokiniams palankias mokymosi sąlygas. Lietuvių kalbos mokytoja – metodininkė Vega Raudonienė tapo švietimo konsultante, atliko švietėjišką veiklą ne tik savoje mokykloje, bet ir visame rajone.

Mokykla šiandien

Rugsėjo 1-osios šventė. Tradicinės mokslo žinių dienos paminėjimas mokyklos kieme ir pirmoji klasės auklėtojo pamoka. Tarptautinės Mokytojų dienos paminėjimo organizavimas. Mokinių taryba puošia mokyklą, mokiniai pagerbia savo mokytojus. Jau kelinti metai iš eilės savo profesinę šventę mokytojai pažymi kur nors iškeliaudami. Keliaujama ir po Lietuvą, pabuvojome ir užsienyje (Latvijoje, Lenkijoje). Kelionės metu „krikštijami“ naujieji mokytojai.

Rudenėlio šventė. Pradinių klasių tradicinis renginys – rudens gėrybių paroda, teatralizuoti įvairių personažų prisistatymai. Lietuvos karių dienos paminėjimas. Jaunųjų šaulių sueiga, varžybos. Angelų savaitė. Gerumo, labdaros, akcijos vykdomos savaitę prieš šv.Kalėdas. Renginiai, skirti Valstybės švenčių paminėjimui. Lietuvos laisvės gynėjų, Lietuvos valstybės atkūrimo, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų paminėjimą organizuoja istorijos, dailės, lietuvių kalbos mokytojai, įvairūs popamokinės veiklos būreliai. Dešimtokų šimtadienis. Susitikimas su dešimtokų tėvais ir mokytojais, kitų rajono mokyklų atstovais.

Teatro ir meno dienos mokykloje. Papildomo ugdymo būreliai organizuoja parodas, koncertus, spektaklius.

Profesinės mugės organizavimas. Tai tradicinis mokyklos ir rajono savivaldybės renginys. Sukviečiami Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai, vyksta konsultacijos. Renginį koordinuoja mokyklos profesinio informavimo taškas (PIT). Abėcėlės šventė.

Paskutinis skambutis. Devintų klasių mokinių organizuojama šventė dešimtokams. Baigiamasis metų koncertas. Didysis mokyklos renginys – papildomo ugdymo meno būrelių atsiskaitymas. Koncertas, parodos, akcijos.

2013 m. Senamiesčio pagrindinė mokykla antrą kartą laimėjo Mažeikių rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio organizuotą konkursą „Saugiausia mokykla“.

Pagal mke.lt parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Nuotrauka iš mke.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode