Pedagogų kvalifikacijos tobulinimui Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus išleista per 70 mln. Eur, tačiau vienas iš svarbiausių šio proceso rezultatų – mokinių pasiekimų lygis – nekinta. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas rodo, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesas iki šiol organizuojamas be aiškios sistemos, neatsižvelgiama į finansavimo poreikį ir laukiamą rezultatą.
Savivaldybių duomenimis, bendrojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui (2012–2014 m.) panaudota 4,45 mln. Eur mokinio krepšelio lėšų. Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) paramos projektus tuo pačiu laikotarpiu panaudota papildomai per 66 mln. Eur. Per visą 2007–2013 m. finansavimo laikotarpį šiam procesui iš viso buvo skirta 110,77 mln. Eur.
Pedagogų kompetencija ir kvalifikacijos tobulinimas daro didelę įtaką švietimo kokybei, o pastarosios rezultatas yra mokinių pasiekimai ir jų pažanga. Pagerėję mokinių gebėjimai gali turėti šalies ūkiui labai didelę įtaką ir ekonominę naudą ilgoje perspektyvoje. Tačiau tarptautinio penkiolikmečių tyrimo, organizuojamo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), duomenimis, mokinių pasiekimai mūsų šalyje 2012 m. buvo žemesni negu ES ir EBPO šalių vidurkis. 2014 m. padėtis reikšmingai nepasikeitė. Lietuvos mokinių pasiekimai nėra aukšti visose tyrimo srityse. Taip pat skaičiuojama, kad 2014–2015 mokslo metais 100 mokinių Lietuvoje teko 9,56 pedagogo. Tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir jis dar auga.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos buvo išnaudotos, nors šio proceso prioritetai sistemingai nebuvo tvirtinami. Planuotai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemai sukurti buvo panaudoti 99,8 tūkst. Eur ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau ji taip pat dar vis nebaigta kurti.
„Lėšų, skirtų su pedagogų kvalifikacijos tobulinimu susijusioms veikloms įgyvendinti, yra numatyta ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Jei nebus imtasi veiksmų, kyla rizika, kad lėšos vėl bus panaudos, tačiau rezultatas – moksleivių pasiekimai ir jų pažanga – ir toliau reikšmingai negerės“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Aukščiausioji audito institucija kreipėsi į Finansų ministeriją, kaip ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos vadovaujančiąją instituciją, su raginimu, skiriant lėšų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, atkreipti dėmesį į audito metu nustatytas problemas. Auditorių nuomone, būtina atidžiai įvertinti lėšų poreikio pagrindimą ir planuojamą poveikį, nes atliktos milijoninės 2007–2013 m. laikotarpio ES investicijos buvo nepakankamai veiksmingos.
Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Agnė Baranauskaitė, tel. (8 5) 266 6842, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Justas Jaskonis
Atstovas ryšiams su visuomene
Valstybės kontrolė