Religija
Kovo šventieji  
Šv. Kazimieras (1458–1484) (kovo 4 d.) Šv. Kazimieras gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III ir Austrijos princesės Elzbietos Habsburgaitės šeimoje. Vaikystėje gavo labai gerą išsilavinimą. Trylikametis Kazimieras buvo numatytas Vengrijos karaliaus sosto paveldėtoju, tačiau nesėkmingai susiklosčius karo žygiui grįžo į tėvynę tęsti mokslų ir talkinti tėvui įvairiuose valstybės reikaluose. Gyvendamas prabangiuose karaliaus rūmuose, kuriuose turėjo daug progų prasiblaškyti ir pramogauti, Kazimieras pasižymėjo nepaprastu tyrumu, neturto meile, darbštumu ir jautrumu vargšams. Jis laikėsi griežtos dienotvarkės: rytą – šv. Mišios, dieną – darbas, vakare – ligonių lankymas, vargšų šelpimas. Intensyviai melsdavosi, ypač pamaldus buvo Švč. Sakramentui ir Dievo Motinai. Ypatingas savo gyvenimo taisykles šv. Kazimieras buvo suformulavęs taip: „Po Dievo labiausiai reikia mylėti teisingumą ir tiesą“; „Nieko nėra garbingiau pasaulio vadovams, kaip tarnauti Kristui vargdienių ir bedalių asmenyje“; „Verčiau mirti, negu susitepti“.“ Šv. Kazimieras sirgo džiova. Atsisakęs siūlomo neskaistaus būdo pratęsti savo gyvenimą, mirė 1484 m. kovo 4 d. per Mišias, būdamas tik 25-erių metų. Šv. Kazimieras buvo kanonizuotas 1604 m. 1634 m. popiežius Urbonas VIII paskelbė jį Lietuvos globėju; tuo pačiu metu jo kūnas buvo perkeltas į Vilniaus katedrą ir čia iki šiol gerbiamas puošniausioje koplyčioje. 1948 m. Pijus XII paskyrė šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo globėju.
Komentuoti (0 Komentarų)
|
|
|
Raginimas atsiversti ir pasakojimas apie nevaisingą figmedį trečiajame gavėnios sekmadienyje mus moko, kad Dievas yra Meilė. Bet Dievo Meilė, be mūsų apsisprendimo Ją priimti, saugoti ir Jai įsipareigoti, mūsų dvasios aruodų laukuose jokiu būdu nebus vaisinga.
Žuvų valksmo sekmadienio Evangelijoje atsiveria dieviško gailestingumo žmogui tiesa: Dievas nėra abejingas žmogaus medžiaginiams rūpesčiams – Jis ieško silpno žmogaus. Iš ko galime atskirti, kad žmogus yra Dievo siųstas arba ne?
- „Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino“ (Lk 4, 30)
- „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams“ (Lk 4,18)
- „Galilėjos Kanoje buvo vestuvės“ (Jn 2,1)
- Pradėtas švęsti Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus
- „...o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Lk 3,22)
- Popiežiaus laiškas Pasaulinės taikos dienos (2013-01-01) proga
- „Išvydę žvaigždę jie be galo džiaugėsi“ (Mt 2, 10)
- „Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje“ (Lk 2, 51)
- „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45)
- Vyskupų laiškas
- Minios jį klausinėjo: „Tai ką gi mums daryti?!“ Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“ (Lk 3,10–11)
- Mieli Broliai Seserys Kristuje!
- „Tyruose šaukiančiojo balsas: taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus!“ (Lk 3, 4)
- „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai“ (Lk 21, 34)
- Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“ (Jn 18, 37)
- „Tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, vien Tėvas“ (Mk 13, 32)
- „Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų, sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo
- Lapkričio 2 d. – penktadienis
- „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!" (Mk 10, 47)
- „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10, 43–44)
- „Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas“ (Mk 10,18)
- „Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikas – neįeis į ją“ (Mk 10, 15)
- „Kas ne prieš mus, tas už mus!“ (Mk 9, 40)
- „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ (Mk 9, 35)
- „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi" (Mk 8, 34)
- „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“ (Mk 7, 37)
- „Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“ (Mk 7, 15).
- „Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 58)
- „Iš tiesų, sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą" ( Jn 6, 47 ).
- „Aš esu gyvybės duona!“ (Jn 6,34).
- „Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens“ (Mk 6,34)
- „Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė“ (Mk 6, 12–13).
- „Ir jie piktinosi juo“ (Mk 6, 3).
- „Nenusigąsk, vien tikėk!“ (Mk 5, 36)
- „Jo vardas – Jonas“ (Lk 1,63)
- „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę?“ (Mk 4, 30)
- „Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ (Mk 14,22).
- „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ ( Mt 28, 19).
- „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20,21).
- „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16,15).
- „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15,13).
- „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“ (Jn 15, 5)
- „Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane“ (Jn 10, 14)
- „Jūs esate šių dalykų liudytojai“ (Lk 24, 48)
- „Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį“ (Jn 20, 20)
- „Jis pamatė ir įtikėjo“ (JN 20,8).
- „Eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs“ (Mk 11, 1).
- „Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui (Jn 12, 25)
- „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16)
- „Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus (Jn 2, 15)
- „Tokių dalykų mes niekad nesame matę“ ( MK 2, 12 )
- „Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus“ (Mk 1, 41-42).
- „...visas miestas buvo susirinkęs prie durų“ ( Mk 1, 33).
- „Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai“ (Mk 1, 22).
- „Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.“ (Mk 1,17 )
- „Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus“ (Jn 1,40).
- “ ...ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros” (Mt 2, 12).
- „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje” (Lk 2, 19).
- „Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė“ (Jn 1,5).
- „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!” (Lk 1,30).
- „Kas tu esi?” (Jn 1, 19).
- „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mk 1,3).
- „Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“ (Mk 13, 37).
- „Ir atsakys jiems karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25,40).
- „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“ (Mt 25,29).
- „Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“ (Mt 25,13)
- „Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“ (Mt 23,12).
- „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ (Mt 22, 36).
- „Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22,2 ).
- „Jis tarė jam: „Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?“ (Mt 22, 12).
- „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia“ (Mt 21, 42).
- „Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: „Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne.“ Šis atsakė: „Nenoriu“, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė
- „Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“ (Mt 20,16).
- Priėjo prie Jėzaus Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų aš turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18, 21-22).
- „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18,20).
- „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24)
- „Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ ( Mt 16, 18)
- „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“ (Mt 15, 27)
- Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“. ( Mt 14, 28 )
- “Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems skirstytis. Jūs duokite jiems valgyti“. (Mt 14, 16)
- „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą“ (Mt 13,44).
- „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą“ ( Mt 13,24).
- „Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais“ ( Mt 13, 3).
- „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ ( Mt 11, 28).
- „Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius” ( Jn 6, 58 ).
- „Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ ( Jn 3, 17).
- „Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį“ ( Jn 20, 20)
- „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ ( Mt 28, 19).
- „Jei mane mylite – jūs laikysitės mano įsakymų…“ (Jn 14,15).
- Jėzus sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14,6).
- „Jis šaukia savąsias avis vardais…“ ( Jn 10, 3).
- „Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų…“ (Lk 24, 31)
- „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19).
- „Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių” (Jn 20, 8 – 9)
- „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ (Mt 21, 9)
- Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“ (Jn 11, 40)
- „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“ (Jn 9, 39).
- „Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.” (Jn 4, 23)
- „Ten jis atsimainė jų akivaizdoje“ (Mt 17,2)
- „Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas” (Mt 4,2).
