2013-05-20 Pirmadienis

Religija

Eucharistinis kongresas tęsis Mažeikiuose

Gegužės 5–12 dienomis besitęsiantis ketvirtasis Telšių vyskupijos eucharistinis kongresas vyko Klaipėdos dekanate. Pirmiausia nešiojamasis altorėlis su Dievo Motinos atvaizdais atkeliavo į Nidos Marijos, Krikščionių Pagalbos, jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastatytą bažnyčią. Čia visą parą vyko ir nenutrūkstančioji Švč. Sakramento adoracija.

Skaityti daugiau...

 

Vyskupų kreipimasis dėl ketinimo pasirašyti konvenciją

Esame susirūpinę dėl skubos pasirašyti „Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo“ šiuo klausimu išsamiai nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene. Konvencijoje yra nuostatų, kurios kelia rimtų abejonių ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti. Taip pat nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią Konvenciją, prisiims.

Skaityti daugiau...

 

„... atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ (Jn 20,19)

Graikų kalbos žodis PENTECOSTES reiškia „penkiasdešimtas (-a)“. Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių) šventė savo prasmę grindžia praėjus penkiasdešimčiai dienų po Kristaus Prisikėlimo šventės. Žydų Sekminės turi ir kitą vardą – SHEBUOT, arba lietuviškai – SAVAIČIŲ ŠVENTĖ. Žiloje senovėje derliaus padėkos diena buvo minima septintą savaitę nuo derliaus nuėmimo darbų pradžios. Ši prasminga sukrikščioninta šventė ne ką prasčiau skamba ir lietuviškai. Tai sekmos dienos padauginimas iš septynių, o lietuviškai vadinama – Sekminės.

Skaityti daugiau...

 

„Jūs esate šių dalykų liudytojai“ (Lk 24, 48)

Kristaus Žengimo į Dangų šventės Evangelijoje primenama pagrindinė Bažnyčios paskirtis: skelbti Gerąją Naujieną ir liudyti Prisikėlusį Kristų savo gyvenimu ir darbais. Esame kviečiami savo gyvenamoje aplinkoje iš naujo atrasti, pažinti ir išpažinti Jėzų. Jėzaus pradėta ir užbaigta išganymo pasiuntinybė žengimu į dangų kviečia persiimti gerąja naujiena ir kiekvieną iš mūsų.

Italų kompozitorius Džiakomas Pučinis (1858–1924) yra parašęs daug nuostabių operų, o žymiausios iš jų yra „Bohema“ (1896), „Toska“ (1900), „Madam Baterflay“ (1904). Jau sirgdamas paskutine vėžio stadija 1922 m. pradėjo rašyti operą „Turandot“, kurią daugelis mano esant genialiausia kompozitoriaus kūrybos dalimi.


Kompozitoriaus sveikata buvo pašlijusi, tačiau kūrybinis darbas virė dieną ir naktį. Artimiausi draugai meldė, kad kompozitorius tausotų save, bet jis neklausė niekieno patarimų. Jausdamas artėjančią mirtį jis prasitarė: „Jei nesuspėsiu operos „Turandot“ užbaigti, aš noriu, kad po mano mirties tai padarytumėt Jūs.“ Taip didis italų operos genijus numirė neužbaigęs paskutinio savo gyvenimo darbo. Tuoj po jo mirties draugai susirinko ir, kruopščiai ištyrę jau atliktas operos dalis, ėmėsi baigiamųjų darbų. 1926 m. įvyko pasaulinė operos „Turandot“ premjera Milano La Skaloje, Italijoje. Jai dirigavo mylimiausias Pučinio mokinys Artūras Toskaninis (1867–1957). Operos pasisekimas buvo nuostabus iki tos vietos, kur baigėsi paties Pučinio kūrybos dalis. Toje vietoje dirigentas sustabdė orkestrą, padėjo į šalį dirigento batutą ir pasisukęs į operos klausytojų pusę prabilo: „Tai yra viskas, ką parašė mokytojas iki savo mirties.“ Po to sekė labai ilga tylos pauzė. Tada A. Toskaninis vėl paėmęs į rankas dirigento batutą su ašaromis akyse prabilo: „Bet mokiniai užbaigė savo mokytojo darbą.“ Operai nuskambėjus salę užtvindė plojimų audra ir pripažinimas mokytojo ir mokinių vaisingo bendro kūrybinio darbo...

Žengiantis į dangų Jėzus kviečia ir mus tęsti bei prisidėti prie Jo išganymo pasiuntinybės šiame pasaulyje.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

 
Daugiau įrašų...
Naujausias numeris

Apsilankykite