2010-09-06 Pirmadienis

Žmonės

Sielos giesmė apie gintaro grožį ir gyvenimo prasmę

Š „Gyvenimas – didžiulė dovana, negali nematyti jo grožio,“ – sako A. Gricius. Autorės nuotrauka. „Gyvenimas – didžiulė dovana, negali nematyti jo grožio,“ – sako A. Gricius. Autorės nuotrauka. ešiasdešimt septynerių telšiškis Antanas Gricius mūsų rajono ir miesto senesnės kartos atstovams gerai žinomas, nes jo iniciatyva ir pastangomis Mažeikiuose prieš keturis dešimtmečius buvo įkurtas Plungės gamybinės medžio drožėjų įmonės „Minija“ filialas, kuriame dirbo 74 darbuotojai, o Antanui teko dirbti cecho meistru.

Nori nenori, tenka kalbėti ne tik apie šio žmogaus kūrybą ir sukurtus darbus bei nueitą kelią, bet ir sunkią ligą, kuri privertė auksinių rankų meistrą susidraugauti su neįgaliojo vežimėliu, o gal buvo vienas iš veiksnių, lėmusių panirimą į meno pasaulį.

Kelią įveikia einantys

Pusdienis Telšiuose pas Antaną besiklausant jo gyvenimo istorijos prabėgo labai greitai.

Skaityti daugiau...

 

Įkvepia ir veda pasirinktas tikslas

Tai patys naujausi Linos darbai, kuriuos netrukus pamatys parodos lankytojai. Autorės nuotrauka Tai patys naujausi Linos darbai, kuriuos netrukus pamatys parodos lankytojai. Autorės nuotrauka Jauna, liepos viduryje atšventusi trisdešimtąjį gimtadienį, prieš 10 metų sukūrusi šeimą ir auginanti dvi dukras, Lina Videckienė mano, kad nuo šiol prasideda kitas jos gyvenimo etapas.

Širdyje save menininke vadinanti Lina daug ir įdomiai gali pasakoti apie jau išbandytas meno rūšis, rodyti seniai žinomomis ir naujai atrastomis technologijomis sukurtus darbus. Moteris gerai jaučiasi pagal savo išmonę įkuriamuose naujuose namuose, džiaugiasi sveikais vaikais ir supratingu vyru Dariumi, sutaria su kartu gyvenančia anyta.

Žvelgdama į didelio kruopštumo, užsispyrimo ir kantrybės pareikalavusius darbus, Lina pripažįsta: „Kai yra tikslas, atsiranda azartas, išsiugdau ir kantrybę.“

Pirmieji įvertino giminės

Prieš 12 metų L. Patackaitė baigė tuometę Gabijos vidurinę mokyklą. Būdama mokinė lankė Mažeikių dailės mokyklą, tačiau pradžioje dėstoma teorija merginos nesudomino. Būdama jauna ir ekspresyvi, troško konkretaus darbo ir geidžiamo rezultato. Dailės mokykloje ji to neatrado, todėl nusprendė save išbandyti Moksleivių namų darbščiųjų rankų būrelio užsiėmimuose. „Nors ir neilgai lankiau specialias darbelių pamokas, tačiau išmokau kiekvieną pradėtą darbą baigti“, – apie įgytą patirtį pasakoja pašnekovė ir kartu  prisimena vaikystę ir pirmuosius jos, kaip būsimosios menininkės, pripažinimus.

Skaityti daugiau...

 

Fotografijose – pažadintas kasdienybės grožis

Fotografijos parodos autoriai (iš kairės): N. Brasaitė, A. Švelnys, A. Kerpauskienė ir G. Jazdauskienė. Autorės nuotrauka Fotografijos parodos autoriai (iš kairės): N. Brasaitė, A. Švelnys, A. Kerpauskienė ir G. Jazdauskienė. Autorės nuotrauka Viešojoje bibliotekoje antrą mėnesį veikia mažeikiškių Almos Kerpauskienės, Gitanos Jazdauskienės ir Aringo Švelnio fotografijos darbų paroda „Gyvenimo spalvos“.  Kartu su jų darbais eksponuojami ir Neringos Brasaitės kryželiu siuvinėti paveikslai.

Paroda sulaukė mažeikiškių susidomėjimo ir gražių įvertinimų, ta proga parodos autorius paprašėme papasakoti apie save ir apie tai, kuo jie šiandien gyvena ir kokia gyvenimo   filosofija remiasi prieš nuspausdami fotoaparato mygtuką...

Fotografija – gyvenimo būdas

A. Kerpauskienė nuo 2008 metų yra internetinės svetainės „eFoto“ Mažeikių grupės moderatorė, atsakinga už parodų organizavimą. Moteris sakė, kad fotografuoti pradėjo nuo mažų dienų, nes namuose visada buvo fotoaparatas, be to, ir aplinkybės tam buvo palankios, nes daugelis bendraamžių domėjosi fotografija. Besimokydama mokykloje Alma lankė fotografijos būrelį, išmoko pati daryti nuotraukas.

Skaityti daugiau...

 

Drobėje – sugrįžtančios gamtos ir išsipildžiusių svajonių spalvos

Ilona atminčiai „Kregždutės“ bendruomenei padovanojo savo karpinį. Birutės STEPONAVIČIENĖS nuotrauka. Ilona atminčiai „Kregždutės“ bendruomenei padovanojo savo karpinį. Birutės STEPONAVIČIENĖS nuotrauka. Neseniai Mažeikių darželyje-mokykloje „Kregždutė“ organizuota mažeikiškės tapytojos  Ilonos Marčenkovienės darbų parodėlė. Kaip sakė šios ugdymo įstaigos direktorė Brigita Momgaudienė, autorę pažįsta jau ne pirmus metus, nes viena šio darželio auklėtinių – Viltė – yra Ilonos dukterėčia. Su parodos autore nuolat maloniai bendradarbiavę, todėl kolektyvo bendruomenė ją pakvietė į popietę, kad susipažintų iš arčiau.

Visada svajojo piešti

Prisistatydama I. Marčenkovienė sakė, kad, kaip ir visi vaikystėje, labai mėgo piešti, kurti eilėraščius, vėliau rašė apsakymus, tačiau pastarieji liko tik pomėgiu. O vienu iš lemiamų akstinų liko atvykusios iš Vilniaus tetos, pamačiusios jos vaikišką zuikučio piešinuką, padrąsinimo žodžiai, kad ji gražiai nupiešė ir išaugs gera dailininke. Gražūs ir prasmingi tetos žodžiai įstrigo širdies kamputyje ir tapo tuo mažu vilties žiburėliu. Mergaitė piešė, jos ir kitų vaikų darbelius iškabindavo parodėlėse, patiko literatūra, todėl visada svajojo apie tolesnius mokslus, susijusius su menais, tačiau, kai baigė vidurinę, paraginta artimųjų įstojo į Kauno politechnikos institutą, kur studijavo ekonomikos mokslus.

Skaityti daugiau...

 
Daugiau įrašų...
Apsilankykite