Na, pagaliau į mūsų kiemą, atrodo, ateina pavasaris! Labai jau kažkur užsibuvęs. Gal bandė mūsų kantrybę? Juk mes, lietuviai, kantrūs ir pakantūs viskam. Kita vertus, šiuo atveju nelabai ką ir bepadaryti galima. Ir valdžia čia niekuo dėta. Nebent pati pati Aukščiausia. Bet su ja tikrai nepasiginčysi. Belieka tik tikėtis ir laukti. Dabar jau – gražios vasaros kaip kompensacijos už pavėluotą pavasarį.

Katalikišką ir pasaulietišką pasaulį nustebino popiežiaus pasitraukimas. Ilgai bandėme spėlioti tokio žingsnio priežastis. Naująjį visi džiugiai sveikino su viltimi, kad „kažkas“ pasikeis, tarsi nuo to mūsų santykis su Kūrėju vienaip ar kitaip keistųsi.

Senokai skambėjo kalėdiniai varpeliai,  dar visai neseniai meldėmės per Atvelykį.  Bet kaip mūsų valdžios vyrai ir moterys bedemonstruotų savo krikščioniškąsias vertybes, tačiau kaip pylė vienas ant kito purvą, taip ir tebepila.