Praeitin slenka krepšininkų džiugių sutiktuvių iš Pasaulio čempionato akimirkos. Laiko dulkėmis nusėda jų pasiekimai. Gyvenimas skuba kasdieniu ritmu, o pastarųjų savaičių lietingi orai, ir net  su nebūdinga tam laikotarpiui perkūnija, ne itin kelia nuotaiką. Niūrus ruduo, vis labiau įsisukdamas į kiekvieno rutiną, artina dar nemalonesnes dienas.

Nepaisant to, viena gera žinia mažeikiškiams bent šiek tiek gali pakelti nuotaiką. Mažeikiai turi savo šeimininką. Naują. Turintį tvirtą nuomonę. Pastebintį negeroves ir užsibrėžusį daug nuveikti. Belieka tik palinkėti tvirtybės, stiprybės ir ištvermės. O jų tikrai prireiks, juolab kad ne visi supantys kolegos, draugai ir bičiuliai turi tokių pat gerų tikslų ir noro padaryti kažką gero Mažeikių labui. Greičiau tinka tarp jaunimo populiari frazė: „Pavydas bambą graužia“. O jis gali sugraužti viską...

Įspūdingos Lietuvos krepšininkų pergalės didžiąją Pasaulio čempionato dalį leido mums visiems pasijusti pakiliau. Ypač visa Lietuva suspurdo, kai mūsų krepšininkų krūtines papuošė medaliai. Kad ir ne paties tauriausio metalo, ko tikrai savo pastangomis ir darbu nusipelnė mūsų komanda, tačiau ir tokie mūsų mažos šalelės pasiekimai – jau neeiliniai. Istorijoje tai naujas įrašas.

Ta pačia sporto tema sugrįžus į Mažeikius, čia tiek krepšinio, tiek futbolo komandų reikalai klostosi kur kas blogiau. Priežasčių tam – daug. Mes į jas nesigilinsime. Palikime tai sporto mėgėjams.