Žole užžėlė pavasaris pernykštę žolę, neištvėrusią šalčių, nudegintą sniego ar neatsakingos ugnies. Tačiau, ten, kur praeina žmonės ir sumina takus, žolė neauga.

Kaip sakoma, žolė neauga ir ant mūsų liežuvių, kadangi, matyt, jis be perstojo kliba, todėl nepriklausomai nuo mūsų norų jis prišneka būta ir nebūta (tai vadinama gandais), tačiau vis dažniau susiduriame su tyčiniu šmeižtu ir žeminimu tiesiog iš žydrųjų ekranų, kai šmeižto lavina nukreipta konkrečiam asmeniui. Galėtum įtarti, kad tai kokių nors užsienietiškų spec. tarnybų darbas, tačiau TV laidas vedantys ar straipsnius rašantys žmonės dažniausia esti lietuviškomis pavardėmis.

Kiekvienos profesinės šventės proga kasmet gali vardinti tas pačias problemas, sakyti tuos pačius linkėjimus, nes šiame, kad ir dideliame pasaulyje niekas nesikeičia arba bent jau mes nepastebime ar sąmoningai nenorime pastebėti.

Tas pats tiktų ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Tačiau nuo tų laikų, kai lietuviškas žodis buvo persekiojamas, šiuose baruose įvyko tikra revoliucija, nes rinka tapo persotinta  spausdintu žodžiu ir vaizdu. Rodos, galėtume džiaugtis. Tačiau... Ir opiausia čia koks nors ne pleibojiškas vaizdelis, o pornografija, kuriai išnaudojami net vaikai.