Karšti ir permainingi besibaigiančios vasaros orai kelia rūpesčių ne tik žemdirbiams, nuo audrų nukentėjusiems Lietuvos gyventojams, bet ir politikams. Pastarieji nespėja rengti susitikimų, pasitarimų, išvykų vienu ar kitu, neva jiems labai rūpimu, klausimu. Nesame tokie nesąmoningi, kad nebūtų aišku, dėl ko visas šis „rūpestis“ mumis – rinkėjais. Prezidentė, atskiros partijų grupelės, savivaldos vadovai ir net jos eiliniai darbuotojai pastaruoju metu „prisipildė“ dėmesio, supratimo ir net užuojautos. Kaip gera pasidarė gyventi apsuptyje tokių savo išrinktųjų! Neįsijauskime, tai tik laikina. Nuo pavasario vėl bus po senovei. Nebent patys išliktume sąmoningi iki galo ir nesileistume  politikų užhipnotizuojami. O jie – puikūs tos srities specialistai. Kur tik bepasisuksi, kur bepažvelgsi, visur kruopščiai „atlieka“ savo darbą.

Pastarosiomis savaitėmis vasaros bauginantys griaustiniai ir šiurpūs žaibai, radę iškrovą žmonių pastatytose elektros stotyse ar net ant namų stogų iškeltose antenose, dažnai namus, gyvenvietes, kaimus ar net ištisus miestus palieka be elektros. Dingsta šviesa, nustoja rodyti televizorius, nutyla radijas, nebeveikia kompiuteris, galbūt kaip tyčia išsikrauna telefonas, apskritai žmogus lieka be svarbiausios civilizacijos dalies.