Eilėraščiai, suradę namus
Mažeikiškiai yra kūrybingi žmonės, tarp jų ir literatai, kurių išleistos knygutės vieniems – pirmoji, kitiems dešimta, bet jausmas kaskart apima tas pats – džiaugsmas, kuriuo norisi pasidalinti su bendraminčiais.
Eilės sugulė į knygas
Neseniai gausus būrys bendraminčių susirinko „Paparčio“ sodininkų bendrijoje pas mažeikiškį Vytautą Plytninką, išleidusį savo pirmąją poezijos knygelę „Audronaša“, kurios viršelį papuošė fotografės Almos Kerpauskienės nuotrauka.
Vytautas mielai skaitė ne tik savo eiles, bet ir puikiai iš atminties deklamavo eiles žinomų lietuvių poetų, su kuriais buvo artimai pažįstamas ir atmintyje išsaugojo daug smagių ir įdomių akimirkų.
Susirinkusiuosius maloniai nustebino naujiena – ką tik išleista Gitanos Jazdauskienės eilėraščių knygutė „Deimanto šukės“, kurios posmuose daug autorės širdies nerimo ir šilumos pasauliui. Knyga iliustruota pačios autorės meniškomis fotografijomis, kurias suformatuoti padėjo draugė A. Kerpauskienė. Kaip ir Vytautui, Gitanai sudaryti ir parengti knygelę padėjo J. Butnorienė, kuri stengiasi priversti kiekvieną rašantįjį surinkti savo kūrybą ir ją suguldyti į knygelę, kad metų bėgsme neišsibarstytų parašyti kūriniai.
Kaip nepasidžiaugti paprastais žmonėmis, kuriems kūryba, meninio žodžio ieškojimas ar gyvenimo realijų fiksavimas yra ne tik pomėgis, bet gyvenimo būdas, jų saviraiškos priemonė ir galbūt žmogiškosios egzistencijos prasmė. Tad kaip nepaminėti po kelių metų švęsiančio savo šimtąjį gimtadienį Povilo Milerio, kuris gali pasidžiaugti viena po kitos leidžiamomis prisiminimų knygelėmis, kaip nepasidžiaugti neišblėsusiu Stanislovo Eglinsko humoru ir jo linksmai nuteikiančiomis eilėmis, talentingos ir gerai valdančios plunksną ir šmaikštų žodį Reginos Niuniavienės kūryba, Janinos Butnorienės atliekamomis dainomis.
Susitikimui šventiškumo įnešė poezijos knygelių autorės Vilhelminos Imbrienės dainos, kurias ji atliko akompanuodama gitara. Gitara taip pat skambino ir savo kūrybos dainas atliko ir Aurelijus Butnorius, Genutė Jokubauskienė pasidalijo perskaitytomis filosofinėmis mintimis, o Vidmantas Jucius visus pralinksmino ką tik gimusiu posmu.
Nors šioje popietėje nedalyvavo, norisi paminėti dar vieną mažeikiškį literatą Vaclovą Navicką, taip pat neseniai išleidusį eilėraščių knygutę „Delnų žemėlapiai“. Per metus jau trečioji Vaclovo poezijos knygutė, kaip ir dvi pirmosios, „Suklupęs vėjas“ ir „Asketo namai“, yra tik gražus kūrybinis startas, nes V. Navicko didžiulis pluoštas eilėraščių, sudėlioti į būsimas knygas, kantriai laukia savo eilės. Šis poetas – vienas darbščiausių iš žinomų autorei ir atsakingiausių už pasakytą žodį kūrėjas, jo poeziją galima vertinti kaip aukšto pilotažo. Tai geriausiai paliudyti gali tik jo eilėraščiai, todėl norisi jų padovanoti ir skaitytojams:
išklaipyti negražūs pirštai
nebepaklūstantys minčiai
bet nepamiršę švelnumo:
apsimetu
kad ne manieji
nors žiedas gėlės išsilenkia
kada paliesti bandau
nors vaikas pravirksta
nenorėdamas būti glostomas
rankų numirusių:
groja sausgyslių stygomis
apokalipsę metai
kol ištuštėjusioje širdies saliukėje
sudejuoja
paskutinė gaida –
apsimetu
kad ne man
lyg manęs čia nėra
kad neturėjau bilieto
į geliančių prisiminimų koncertą
vienam klausytojui be orkestro
.................................
................................
namai kur laimė
namai kur laimė
paleistais plaukais
iš veidrodžio rėmų
anapus ilgų
karalienės blakstienų
už sienų storų įkalintam ilgesy
kur šypsena
užsklęsta gintarinėj dėžutėj
retai atidaroma širdžiai
namai kur klausa
negirdi atsakymų
paprastų sudėtingų jokių
nors alsuojama
kalbama
laukiama
ašara kuri braukiama
rankų pavargusių
pažinusios skruostų manų
giminystę
profilio atspindį laikrodžio ciferblate
namai kur laimė
prie paskutinio barjero
slenksčio ribos
staiga išsigandusi
savo alsavimo karšto
kur tu
kur tik tu
kur laimės namai
/V.Navickas/
Birutė STEPONAVIČIENĖ











