Derlius – tenkina, gamta – erzina
Antradienis, 03 Rugpjūtis 2010 11:00 | 
Straipsnio autorė (-ius) Janina SUČYLIENĖ | 
Beveik prieš dvi savaites rajone prasidėjusi javapjūtė negali įsibėgėti
Šiais metais žemdirbių gamta nelepino: žiemą žemę kaustė šalčiai, vasaros pradžioje alino sausra, o atėjus javų brandai – prasidėjo lietūs. Nors derlius užderėjo ir jo supirkimo kainos dar kyla, tačiau vis rečiau pasirodanti saulė kasdien atima viltį nuimti geros kokybės, sausus, dar varpose nepradėjusius dygti javus.
Žemė naudojama
Kaip patikino Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas, šiais metais rajone pasėlių deklaruota 3322 ha. Bendrą žemės ūkio naudmenų plotą sudaro 63 tūkst. ha, iš jų 10500 ha žieminių kviečių (pernai – beveik 12000 ha), 1800 ha vasarinio rapso, pernai – tik 350 ha, 5000 ha žieminio rapso, pernai – 680 ha, 6200 ha miežių, pernai – 7000 ha. Pasak vedėjo, dėl mažėjančių galvijų skaičiaus per 2000 ha sumažėjo ganyklų, per 1000 ha mažiau deklaruota ir pūdymo.
Kalbėdamas apie žemių derlingumą, R.Gramas sakė, kad vakariniame Mažeikių rajone, Reivyčių, Laižuvos seniūnijose, dalyje Mažeikių seniūnijos, yra 50 ir daugiau balų žemės derlingumas, todėl čia šeimininkaujantys žemdirbiai daugiau vysto augalininkystę. Piečiau – Sedos, Židikų link – žemių derlingumas siekia apie 30 balų, todėl čia vyrauja smulkesni ūkiai ir populiaresnė gyvulininkystė. Mažiau derlingose žemėse, tokiai kategorijai priklauso Sedos seniūnija, dirbantys ūkininkai iš valstybės už kiekvieną dirbamos žemės ha gauna po 200 litų papildomų išmokų. Tai, anot vadovo, parama ir paskatinimas, kad žemė nedirvonuotų, savininkai jos neapleistų. R.Gramo teigimu, Mažeikių rajone turima žemė intensyviai naudojama, mažai nedirbamų plotų, laukai keičiasi į gerąją pusę. Susikūrė nemažai didelių bendrovių, tokių kaip UAB „Ivasta“, deklaravusi per 2000 ha, UAB „Jučių aruodas“ – apie 2000 ha. Nemažai ir stambių ūkininkų, deklaravusių po 500–600 ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų.
Stabdo lietūs
Žemdirbiai, tikėjęsi anksčiau pradėti javapjūtę, nusivylė. Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas sakė, kad dėl antrą savaitę besitęsiančių lietų šiandien ūkininkų nuotaikos neramios: „Rajone javapjūtė prasidėjo prieš dvi savaites, pirmiausia buvo kuliami žieminiai rapsai, o apie liepos 20 dieną – žieminiai miežiai.“ Vedėjo teigimu, gaunamas derlius, javų kokybė ir jų kiekis žemdirbius tenkino, tačiau antrą savaitę besitęsiantys lietūs padarė akivaizdžių nuostolių. „Nors didelių stichinių nelaimių rajone nebuvo, tačiau lietūs dalį javų išguldė, bet prie žemės dar nepriplojo ir juos bus galima kombainu surinkti, – svarstė ūkininkas. – Jei lietūs nesiliaus, išguldyti javai supus.“
Ne visą kaltę suversdamas lietui apie žemdirbių rūpesčius kalbėjo UAB „Jučių aruodas“ atstovas Jonas Švažas: „Tiesa, praėjusią savaitę dar nebūtume galėję pradėti javapjūtės, nes ne visos varpos buvo subrendusios. Jei orai pasitaisys, kvietrugių kūlimą planuojame pradėti šią savaitę.“ Pasak ūkininko, jei kultų po lietaus, grūdų drėgnumas būtų per 20 proc., o tai dideli nuostoliai augintojui.
„Šiemet jau buvo kieti grūdai, bet lietus atliko savo darbą: prikaupė drėgmės, dabar reikia saulės ir vėjo, kad išdžiovintų, – apie gamtos trukdžius kalbėjo ūkininkas Antanas Tenys. – Jei nenustos, lyti grūdai pradės dygti savo varpose, o tokių javų kokybė krenta, mažėja ir jų kaina.“
Prašosi kombaino
Žemės ūkio skyriaus vadovas pastebėjo, kad jau prinokę žieminiai javai, o per pastarąją savaitę pribrendo ir vasariniai. Todėl vienu metu visos kultūros prašosi kombaino. „Esant palankiam orui, javapjūtė trunka dvidešimt ir daugiau dienų, o prasidėjus lietui, gali užsitęsti mėnesį ir ilgiau, – patirtimi dalijosi ūkininkas. – Pusvalandį nulijus lietui, reikia dviejų dienų, kad javai pradžiūtų, o per tas dvi dienas dažniausiai vėl palyja, ir taip užburtas ratas savaitėmis.“
Pasak J. Švažo, bendrovėje „Jučių aruodas“ gerai užderėjo „Dinarų“ veislės žieminiai kvietrugiai, jų planuoja prikulti apie 6–7 tonas iš ha. Kalbėdamas apie grūdinių kultūrų kainas, J. Švažas taip pat sakė, kad jos kyla. „Javapjūtės pradžioje už toną supirkėjai davė 330 litų, dabar už kvietrugių toną moka 400 litų, už pirmos klasės toną kviečių – 550 Lt, antros klasės – 530 Lt, trečios – 470 Lt. Manome, kad antros klasės kviečius parduosime po 600 Lt už toną, o gal ir daugiau. Juntama kainų kilimo tendencija, todėl tikimės, kad kvietrugių kaina už toną turėtų pakilti iki 420–430 Lt. Už tiek tikimės ir parduoti. Nuotaikos būtų geresnės, jei šviestų saulė“, – šmaikščiai pokalbį baigė ūkininkas.
Tikisi pelno
Auksūdiškis A. Tenys šiemet pasėjo 85 ha žieminio ir 65 ha vasarinio rapso bei 330 ha kviečių ir apie 60 ha miežių – iš viso 540 ha grūdinių kultūrų. Pasak ūkininko, jo, kaip ir visų žemdirbių, sėkmė priklauso nuo dangaus malonių: „Jei būtų geri orai, būtume nemažai prikūlę kviečių, o dabar dar tinkamo oro laukia rapsas, – ne žmogaus galios valdomą situaciją komentavo A. Tenys. – Šiemet užėjusi kaitra paankstino žieminių rapsų kūlimą. Paprastai rapsą pradėdavome kulti apie Onas (liepos 25–26 d.). Šiemet iki to laiko jau buvome vos ne pusę nukūlę. O vasarinis rapsas dar brandina sėklas.“
UAB „Jučių aruodas“ atstovas ir UAB „Ivesta“ direktoriaus pavaduotojas J. Švažas sakė, kad bendrovė „Jučių aruodas“ turi 1500 ha dirbamos žemės, iš kurios 1300 ha sudaro pasėliai. Didžioji žemės dalis, apie 70 proc., yra Akmenės rajone, likusi – Mažeikių, ir čia pasėtos tik grūdinės kultūros.
Akmenės rajone, Jučių kaime, pasėtus žieminius rapsus bendrovė penktadienį ir šeštadienį baigė nukulti. „Tose vietose, kur rapsas per žiemą neiššalo, derlius siekia po 3 tonas iš ha. Deja, apie 30 proc. rapsų iššalo ir bendras derlius bus apie 2,5 tonos iš ha“, – dėl gamtos padarytų nuostolių apgailestavo bendrovės atstovas.
J. Švažo teigimu, šiuo metu rapso supirkimo kainos truputį kritusios, tačiau bendrovė su „Rapsoila“ turi pasirašiusi sutartį, kurioje už toną suderėta po 1165 Lt ir tai juos tenkina. Anot pašnekovo, šiemet rapsų kaina didesnė nei praėjusiais metais: „Trąšos ir chemikalai šiek tiek pigesni nei pernai. Nors dalis pasėlių iššalo, tačiau bendrovė nepatirs nuostolių, susumavus rezultatus, šiek tiek išeis į pliusą.“
Labiausiai bijo liūčių
Nuo prasidėjusių liūčių labiausiai nukentėjo vidurio Lietuvos ir Suvalkijos žemdirbiai. Jų javų laukai patyrė ne tik smarkų lietų, bet ir krušą.
Pavasarį ir vasaros pradžioje derlių pamažino sausra, bet tai nėra taip grėsminga kaip nesibaigiančios liūtys. „Sausra niekada neatims viso derliaus, – įsitikinęs R.Gramas. – Gali nukentėti tik grūdinių kultūrų kokybė, o lietus gali šimtu procentų sunaikinti derlių. Todėl žemdirbiai labiausiai bijo liūčių, nes sausra dar kažką palieka, o po liūčių buvę ekstra klasės javai gali betikti tik pašarui.“
Žemės ūkio skyriaus vedėjo teigimu, didžiausia blogybė ta, kad ūkininkai neturi džiovyklų ir nuėmę šlapią derlių jį nedelsdami turi realizuoti. O įmonės už vieno proc. nudžiovinimą nuo tonos nuskaičiuoja nuo 12 iki 13 litų. Jei tenka džiovinti 5 proc. drėgnumo javus, ūkininkas nuo tonos praranda apie 60–70 litų.
Javapjūtės metu A.Tenio laukuose burzgia du kombainai. „Pernai gamta buvo davusi 14 dienų, per tą laiką viską spėjome nukulti. Šiemet dar nepradėjome kulti kviečių. Iš ankstesnių metų turėjau likusių ankstyvųjų „Donskaja“ ukrainietiškų kviečių ir juos pasėjau. Jie kartais būdavo anksčiau už ankstyvąjį rapsą kuliami...“, – apie javapjūtės rūpesčius pasakojo A. Tenys. Ūkininkas „Būdui žemaičių“ aprodė savo žemės valdas, sutvarkytus kombainus, turimas transporto priemones grūdų vežimui, naujam derliui priimti paruoštus išdezinfekuotus sandėlius ir pridūrė, kad bereikia tik gero oro.
Pelną atima trąšos
Pasak R. Gramo, pasaulines javų kainas diktuoja Europos birža: jei ten už toną mokama 700–800 litų, tai Lietuvoje – 600 litų. Rinkos analitikų teigimu, grūdų ir rapsų kainai didelę įtaką turi didžiosios pigių grūdų eksportuotojos: Rusija, Ukraina ir Kazachstanas. Dėl šių metų sausros Rusijoje ir Ukrainoje gali sumažėti jų derlius, sumažėjus pigių grūdų pasiūlai, susidarys palanki situacija Lietuvos javų augintojams.
Ūkininkų teigimu, Lietuvoje javų kainą nustato poreikis ir pasiūla, vykstanti konkurencijos principu. Žemės ūkio skyriaus vedėjas patikino, kad grūdų kainos kasdien 20–30 proc. kyla, nes supirkėjai stebi situaciją ir mato, kad didelio derliaus nėra. Ypač vidurio Lietuvos ūkininkams koją pakišo sausra, o dabar – prasidėję lietūs. Kaip žinoma, dėl sausrų nukentėjo Rusijos ir Ukrainos javų augintojai, dėl liūčių – Europos. Pasaulinėje rinkoje grūdų kainos taip pat kyla. „Pačių geriausių javų kaina už toną artėja prie 600 litų, rapsų – iki 1000–1200 Lt. Neaišku, ar po lietaus išsilaikys tokia pat aukšta javų kokybė, – svarstė R. Gramas. – 2007 m. kviečių kainos buvo pasiekusios 700 Lt už toną, tačiau gerokai, iki 2000 Lt už toną, buvo šoktelėjusi trąšų kaina.“
Savo žemes Auksūdyje turintis A. Tenys pritarė, kad kainos palyginus su praėjusiais ir užpraėjusiais metais neblogos, bet kiti dalykai jo nedžiugina: „Jau ieškau kompleksinių trąšų ir pastebėjau, kad jei grūdų kaina pakilo litu, tai trąšų kaina – 10 litų. Didėja kasdien ir praktiškai nėra, iš ko pirkti. Trąšų pardavėjai laukia didesnių kainų ir nenori parduoti, sako neturį arba pasako tokią kainą, kad nenorėtum pirkti. Prieš trejetą metų trąšų kainos buvo šoktelėjusios nuo 2000 iki 3000 litų už toną. Dabar kompleksinių trąšų kaina apie – 1600–1700 Lt.“
Žemės ūkio skyriaus vedėjas, kartu ir ūkininkas, pastebėjo, kad dideliu pelnu žemdirbiai tik pasidžiaugia, tačiau apie 30 proc. trąšų pardavėjų sukeltos kainos jų pelną atima: „Trąšų tiekėjai neskaičiuoja, kokia jų prekės savikaina, jiems svarbu kuo daugiau atimti iš žemdirbio. Jei ūkininkas uždirbo daugiau, tai iš jo galima daugiau ir atimti. Respublikoje yra apie 15 trąšų tiekėjų ir jie nesunkiai dėl kainų tarp savęs susitaria. O žemdirbių – šimtai tūkstančių ir jie negali susivienyti, kad atremtų pastarųjų spaudimą.“
Turi paklausą
Pasak R.Gramo, lietuviški javai keliauja visur. Daug aukštos kokybės maistinių grūdų išvežama į Daniją. Lietuvoje veikiantys didieji malūnai žaliavą veža iš ten, kur palankesnės pirkimo kainos. Tie, kurie jautė, kad grūdai brangs, jau birželio ir liepos mėnesiais intensyviai ieškojo jiems tinkamos grūdų rinkos. Javų pirkimo vajus vyko ne tik Lietuvoje. „Ankstesniais metais to nebuvo, – pastebėjimais dalijosi Žemės ūkio skyriaus vadovas. – Šiemet pirkėjai skambino į skyrių prašydami ūkininkų adresų, žinoma, mes netarpininkavome. Mano žiniomis, atskiri didesni ūkininkai sulaukė įvairių pasiūlymų dėl grūdų pardavimo sutarčių.“
Iš neoficialių šaltinių žinoma, kad yra ūkininkų, susigundžiusių dar žiemą pasiūlytomis supirkėjų sąlygomis, kurie už toną kviečių davę po 370 Lt, o už tiek pat rapsų – 800 Lt. Numatyti, koks bus derlius ir kokios jo kainos, ūkininkams sunku, todėl tiek nepasirašydamas, tiek pasirašydamas sutartį rizikuoji, sakė kalbėję žemdirbiai.
Paskutinį kartą atnaujinta (Šeštadienis, 07 Rugpjūtis 2010 20:04)
