Permainos
Permainingi orai, permainingas savaitgalio ritmas: užuot mėgavusis atokvėpio po sunkios darbo savaitės malonumais, teko dirbti. Permainos ir politikoje. Susvyravo ir Premjero kėdė. Dar labiau susvyravo ir jo partiečio Mažeikiuose. Ir ne tik partiečio. Laukia ilgai brendusios arba, tiksliau, brandintos greitos permainos, kažkam labai lauktos, o kažkam… ir visai nemielos. Darbo šeštadienis ir kitos dienos buvo ypač produktyvios. Seniai taip reikėjo, tačiau vis pristigdavo ryžto, nesutikdavo saviškiai, nebuvo „atsarginių“ ar dar koks trukdis vis koją pakišdavo. Šį kartą įvyko tai, kas jau seniai planuota. Atsisakyta dirbti su bendražygiu. Nors režisūra taip pamėgta ir tapusi įprasta norma kiekviename posėdyje, tačiau šįsyk neatrodo, kad būtų tyčia surežisuotas spektaklis dėl „kilnesnių“ tikslų. Pagyvensim, pamatysim. Bet kokiu atveju laukia permainos. O jos – visada naudingos.
Pastaruoju metu permainingi vėjai pučia ir ikimokyklinėse įstaigose. Pagaliau, po gero dešimtmečio, kai kurių politikų prašymu ir siūlymu, dėliojami, derinami, o, tikėkimės, greitai gal bus ir patvirtinti, naujai suredaguoti etatų sąrašai. Išlindus į viešumą ilgai slėptiems negerumams, pasėjusiems netoleranciją net ir tarp pačių darželių, neva bandoma daryti tvarką. Imtasi Tado Blindos vaidmens – sulyginti. Kitaip tariant – nustatyti visiems vienodas „porcijas“. Vienodas apimtimi. O turiniu? Tai kas, kad vieni „valgys“ šlauneles, o kiti – sparnelius. Arba administracija, su „žvaigžde“ priekyje, beje nemokamai, laižys 35 proc. riebumo grietinę, o vaikams užteks ir 15-os. Kaip žaidime: „Tam davė, o…“
Permainos nelabai patinka ne tik rajono galvai, bet ir švietimiečiams. Nukrisdavo lyg iš dangaus „kąsnelis“ nuo tų riebiųjų šlaunelių. Ir kaip čia „neauklėsi“ vadovų, kurie nesugeba užčiaupti burnų vaikų tėvams. O, neduok, pondiev, jei dar ir kiti tėvai neapsikentę prabiltų. Tai kas, kad kelia juoką. Bet visai nejuokinga. „Keptos žąsys“ gali ir neatskristi. O tokiam „auklėjimui“ jau pristigtų ir vartojamų epitetų.
Ir prabilo gimdytojai garsiai. Nesibaimindami ir nedrebėdami. Pinigai už paslaugą imami. Ir ne menki. Tai būkite malonūs ir paslaugą suteikite kokybišką. Juolab kad ne daiktai, o vaikai – Lietuvos ateitis – jums patikėta. Maitinti kopūstų lapais, kaip kiškius, lyg ir ne pati geriausia priežiūra. Nuolat, keliskart per dieną, keisti auklėtojus?! Juk ne kojinės. Ir tos visą dieną išdėvimos. O ką bekalbėti tokiomis sąlygomis apie mažųjų ugdymą?! Arba kokį pavyzdį jie mato, kai tarp darželio valdžios ir eilinių – nuolatinės rietenos.
Žinoma, ne visuose darželiuose taip blogai. Ir sunkmečiu susitvarko, randa bendrą kalbą su tėvais tie vadovai, kurie neturi tetų ir dėdžių bei užtarėjų valdžioje, o dirba mokėdami dirbti. Nesusipykę ir su savo sąžine. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet dar ir šiais laikais yra klausančių jos.
Permainos ir mokyklose. Mažėja mokinių. Siaurinamas ir mokyklų tinklas. Puikiai gebantis dirbti seniūnas išsprendė klausimą be diskusijų ir abiem pusėms – švietimo ir tėvų – priimtiną. Ko nepasakysi apie kitą seniūniją. Tiesa, ten kebloka situacija: abi mokyklos, ir prijungiamoji, ir ta, prie kurios ketinama jungti, priklauso tai pačiai seniūnijai. Kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Ir vyksta kovos. Kovojančių pusių duomenys apie vaikų skaičių skiriasi. Kaip surasti teisybę? Tik ir vėl apie vaikus, šįsyk didesnius, mažiausiai galvojama. Tėvų nuomonė taip pat paskutinėje vietoje. Tik sukelia ironišką šypseną. Nesulyginamai svarbesnis žvangantis litas.
Už poros dienų penktadienis. Reikšmingesnis nei kiti – Tarybos posėdis. Būtina patvirtinti šių metų Savivaldybės biudžetą. Ar sumažės apetitas? Ar bus atsisakyta lėšų kanceliarinėms išlaidoms? Juk daugelį kadencijų jos nebuvo mokamos, ir Tarybos nariai gyvi iki šiol. Nebereikšmiai ir kiti klausimai. Prasidėjusios permainos gali taip pat „įnešti“ pokyčių. Ir net kardinalių. Tikėkimės – ir gerų.












Norėtųsi permainų sąžinėje. Svarbiausioje Dievo duotoje institucijoje. Ir visai nesvarbu , kas valdys rajonąetras, Aloyzas ar Martynas. Daug svarbiau, kad kažkaip ta sąžinė imtų veikti. Dabar visuotinas paralyžius. Kada prie kiekvieno įstatymo ar įsakymo pridėsime sąžinės kontrolinį paketą? Kur gerbiamieji nužygiavote? Iš šono atrodote labai nepatraukliai.