„Aš esu gyvybės duona!“ (Jn 6,34).
Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį esame kviečiami pamąstyti apie netikrų draugų pavojų. Žinome, kiek daug veidų gali turėti tariama draugystė. Tai išskaičiavimo, naudos, veidmainiško pasinaudojimo ir išnaudojimo ženklas, kuris ne visada lengvai atpažįstamas kiekviename iš mūsų.
Tariamos draugystės ženklas šio sekmadienio Evangelijoje lengvai išlukštenamas, kai Jėzus pastebi paskui Jį sekančias minias ne dėl Jo ženklų, o tik dėl duonos gausos ir menamų gėrybių.
Netikrų draugų pavojuje Jėzus klausia kiekvieno, koks mano gyvenimo tikslas, kam gyvenu ir plušu šioje žemėje. Ir čia pat atsako: „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“ (Jn 6, 27). Taigi maistas ir visos šio pasaulio gėrybės turi išlikti tik priemone, bet ne tikslu. Ir ne tik. Kad šio pasaulio materialumo jūroje išliktum žmogumi, pati didžiausia kilniausia priemonė yra viena ir ta pati – nepakartojama TIKĖJIMO dorybė.
Jėzaus atsakymas į klausimą, ką daryti, kad pasireikštų žmoguje Dievo darbas, šiandien yra aiškus ir aktualus kaip niekad: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“ (Jn 6, 29).
Taigi šiandien, dalyvaudami vienuose ar kituose vasaros atlaiduose, esame kviečiami naujai įžiebti tikėjimo ugnį, dalintis ir nuolat tą ugnį kurstyti. Ar mano tikėjimas yra esminis manojo gyvenimo ir prasmės ieškomas ir nuolat atsakymo laukiantis klausimas?..
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
