Reklaminis veidas
Vidurvasario karščiu alsavo visa praėjusi savaitė, tad savaitgalį mažeikiškiai rinkosi poilsį gamtoje, prie ežerų ieškojo vandens gaivos, aistras degino kaimyniniame rajone vykusiame motokroso ralyje ar tiesiog savo soduose gulėjo ant žolės ir nieko nedarė. Kiti su nekantrumu laukė didžiojo savaitės įvykio – vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį, nes olimpiadoje žaidė Lietuvos krepšinio rinktinė ir nesvarbu, kad šįkart mums (jiems) nepasisekė. Kiti niekaip dar neatsigavo po jūroje patirto šoko, užklupus audrai.
Gera nieko nedaryti, kai gali pasiteisinti lepiu karščiu. Tiesiog gulėti ir žiūrėti į dangų, kaip vaikystėje – į debesis, džiaugtis lyg vaikas jų besiplaikstančia besikeičiančia forma. Tokią akimirką suvoki, kad, kokio amžiaus bebūtum, mums visada reikalingos pasakos: su drakonais, laikančiais širdelę, ar karalaite, bučiuojančia pabaisą... gyvulėlių įvairove... Kaip beatrodytų pačiam keista, atpažįsti net Viešpaties veidą...
Viską randi tuose praplaukiančiuose debesyse, nes juk kaip danguje, taip ir žemėje. O mūsų žemėje gražu. Nebeerzina kiemai su bestyrančiais stabarais. Nebe sarmata, sulaukus iš kitur svečio, praeiti daugiabučių kiemais, akį glosto nušienauti žolynai, tad nebepykstame ir ant kaimyno, kad dažnai mašiną laiko ant žaliosios vejos. Graži ir kultūringa aplinka verčia pasitempti ir patiems, tuo labiau, kad ir kultūros objektams (pagaliau) „metami“ milijonai. Pagaliau...
Po restauracijos duris atvėrė Renavo dvaras. Ta proga penktadienį čia vyko rajono Savivaldybės tarybos posėdis, po kurio – šventinis atidarymas. Šventinės nuotaikos nesudrumstė posėdžio metu kilusios Tarybos narių aistros, karšti pasisakymai ir audringos diskusijos, mat kultūringoje aplinkoje viskas greičiau pasimiršta. Turėtų pasimiršti ir ne vienos personos užgautos ambicijos, nes „būti“ ir „atrodyti“ – labai skirtingi dalykai.
Pasikeitė ir Tarybos sudėtis: vienam pasitraukus, priesaiką davė kitas Koalicijos „Kitaip“ narys. Kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna. O eilutėje į politiką dar daug norinčių nuveikti kažką reikšmingo ir didingo mūsų rajono žmonių naudai. Kaip gražu ir jautru.
Kas ką nuveikė ar suveikė, nesunkiai sužinosime, nes artėjantys rinkimai mestels mums ne vieną purvo laviną, o mes, kaip sakoma, žiniasklaida, to ir telaukiame, kad galėtume patenkinti savo ir jūsų smalsumą, pamatyti politikos užkulisius ir tikruosius jų veikėjų, kurie dažnai mėgsta reklamuotis, lyg kandidatuotų į aktorių atranką filmui apie Tadą Blindą, veidus. Politinės partijos dažnai samdo žinomus visuomenei „veidus“, tačiau ta visuomenė vis rečiau ant to kabliuko beužkimba. Todėl „veidai“ išeina (ištirpsta minioje), o „tikrieji“ politikai lieka visiems laikams.
Viskas su tais rinkimais yra gerai: programos, transparantai su personų portretais (reklaminiu veidu) ir šūkiais. Geroji naujiena – žadama, kad šiais metais rinkimų išlaidos sumažės net keliais milijonais. Gal net visais šešiais.
Tačiau vis vien stebina (perfrazuojant – kol sugebi stebėtis, gyveni), kad vykdydami objektų rekonstrukciją sugebame elgtis neūkiškai, nes kaip kitaip pavadinsi senamiesčio rekonstrukcijos projekto broką dėl neprijungtų lietaus nuotekų... Ir Savivaldybės tarnautojų priekaištai, kad projektas buvo paskelbtas ir tada reikėjo išsakyti pastabas ir pageidavimus. Kyla tik paprastas klausimas: kam reikalingi projekto techniniai prižiūrėtojai ir kiek buvo sumokėta tokiems projektuotojams?
