Buvusi gydytoja atšventė 100 metų jubiliejų
Trečiadienis, 25 Liepa 2012 11:06 | 
Straipsnio autorė (-ius) Vaida VAITKUTĖ | 
Vakar gerai žinoma vyresnio amžiaus žmonėms Mažeikių gydytoja – pediatrė Adelė Cucėnienė – atšventė garbų 100 metų jubiliejų. Jos pasveikinti vyko „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė kartu su vyriausiąja ryšių su visuomene specialiste Lina Milieškiene bei Savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bartkevičius.
Išleido mokytis
Adelė Cucėnienė gimė Šakių rajone, Gustainiškių kaime. Jai nuo mažens labai patiko knygos, skaitymas, visada troško tobulėti, norėjo mokytis. A. Cucėnienė vienintelė iš šeimos siekė aukštojo mokslo diplomo, nes, pasak jos anūkės Solveigos Surmilavičiūtės, tėvai galėjo išleisti mokytis tik vieną vaiką ir ši garbė teko Adelei. 1940-aisiais baigusi Kauno universitetą dvejus metus dirbo gydytoja pediatre Kaune, vėliau – Babtų ambulatorijos vedėja. 1944 m. dirbo Ariogalos ligoninės vyriausiaja gydytoja, o nuo 1950 m. – Mažeikių rajono ligoninėje. Pasak Adelės anūkės, močiutė labai vertino darbą, netgi naktimis lėkdavo gydyti ligonių. Jos vyras Albertas, su kuriuo susipažino studijuodama Kaune, taip pat buvo medikas – terapeutas, tačiau jo jau daug metų nebėra tarp gyvųjų. Iškeliavusi anapilin ir vienintelė jų duktė, likusi viena anūkė.
Ligoninė – visas gyvenimas
Pasiteiravus, kokia senolės ilgaamžiškumo paslaptis, anūkė nusijuokė, kad tai tikriausiai dėl to, kad gyveno kaime, kvėpavo grynu oru. Be to, pasak jos, giminėje visi ilgaamžiai. Brolis Anicetas Strimaitis 95-erių metų, o sesuo Janina Strimavičiūtė – 91-erių. „Iki 87 metų ji dar kojas kilnodavo, darydavo mankštą ir tik prieš trejus metus, ištikus insultui, atgulė. Šiaip pati savęs ji nelabai paisydavo, visada skubėdavo, „stati“ pavalgydavo ir bėgdavo į ligoninę. Niekada nieko nesureikšmindavo, nieko nepasakodavo. Ligoninė jai buvo visas gyvenimas“, – pasakojo anūkė.
K. Bartkevičius sakė prisimenąs A. Cucėnienę kaip labai malonią, linksmą, nestokojančią humoro moterį: „Ji visada sugebėdavo prajuokinti verkiantį vaiką, jos visur būdavo pilna, dalyvaudavo visuose renginiuose ir susitikimuose.“
Pasidalino prisiminimais
VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų ligų skyriaus gydytoja Marija Kaziūnienė, buvusi A. Cucėnienės kolegė, teigė, kad sunku perduoti visą tą dvasią, laiką, praleistą su Adele. „Ji buvo labai gera, maloni, vaišinga. Gyvenimas jos buvo sunkus, tačiau pirmoje vietoje buvo darbas, o visa kita – antrame plane. Gydytoja dirbo beveik iki 80 metų, net buvo apdovanota Lenino premija, tai vienas iš aukščiausių TSRS valstybinių apdovanojimų. Ją labai mėgo ir pacientai, ir visi gydytojai“, – sakė M. Kaziūnienė.
Kita A. Cucėnienės kolegė, Mažeikių Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja pediatrė Marijona Zabitienė, ją apibūdino kaip labai nuoširdžią, pareigingą, „sėdinčią specialybės vežime“ moterį.
„Adelė – unikalus žmogus, ji viską apimdavo, aprėpdavo, su visais turėjo laiko pabendrauti, viską suspėdavo. Dalyvaudavo visuose renginiuose, mėgo šeimininkauti, labai skaniai gamindavo. Labai mylėjo žmogų, vaiką. Adelė, galima sakyti, yra pediatrijos pradininkė Mažeikiuose. Kai aš atvykau dirbti, ligoninėje jau buvo nedidelis Vaikų ligų skyrius ir jam vadovavo A. Cucėnienė. Tuo metu ji atostogavo ir viena gydytoja mane labai išgąsdino, kad ji tikra ragana, tačiau tokia Adelė tikrai nebuvo. Ji buvo greito būdo, greit galvojanti, optimistė, su ja buvo labai įdomu dirbti, ji mūsų visų mokytoja. Be galo atsidavusi savo darbui, pamatys netvarką, iškart sutvarkys, prieis. Tada mamų su mažais kūdikiais neguldydavo ir Adelė ypatingą dėmesį skirdavo ilgai gulintiems, pamestinukams, jei reikėdavo, pati net vystyklus pakeisdavo. Vieną kartą mane perspėjo iš anksto, kad turėsiu priimti gimdymą, ir aš taip išsigandau, nežinojau, ką reikės daryti, o A. Cucėnienė gyveno šalia. Aš nulėkiau naktį pas ją klausti patarimo. Ji mane pasisodino, viską paaiškino, nuramino ir aš išėjau jau ramesnė, žinodama, kas manęs laukia. Adelė visada mokėdavo nuraminti, išklausyti, niekada nenuvydavo šalin“, – savo prisiminimais dalinosi M. Zabitienė.
Abi gydytojos A. Cucėnienei linkėjo stiprybės ir Dievo palaimos.
Paskutinį kartą atnaujinta (Šeštadienis, 28 Liepa 2012 20:04)
