Lietuvių pamėgtas dainininkas po daugelio metų vėl gimtinėje
Straipsnio autorė (-ius) Birutė ŠNEIDERAITIENĖ | 
Vasario 26 d. 15 val. Vilniaus mugėje dainininkas, kompozitorius, leidybininkas iš Vokietijos, labiau žinomas kaip dainininkas vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms Alfredas Šaltys pristatys savo prisiminimų knygą „Skambėjusių dainų aidais“. Knyga, parašyta vokiškai ir išversta į lietuvių kalbą, skirta plačiai skaitytojų auditorijai, besidominčiai pokario Lietuvos istorija, to laikotarpio žmonių likimais.
Knygos autorius pristatyme surengs ir koncertą.
Pasidalinti mintimis apie savo sąsają su Lietuva ir trumpai pristatyti prisiminimų knygą A. Šaltys mielai sutiko ir „Būdo žemaičių“ skaitytojams.
– Papasakokite šiek tiek apie save: kur ir kada gimėte, kur studijavote, kuo užsiėmėte?
– Gimiau karo metu Lietuvoje, Kėdainiuose. Kai man buvo vos keli mėnesiai, tėvai turėjo bėgti iš Lietuvos nuo baisaus komunistinio režimo. Svetimoje žemėje nemokant kalbos buvo sunku. Atsidūrėme anglų zonoje Šiaurės Vokietijoje, vien tik lietuvių pabėgėlių stovykloje, lageryje, kur prasidėjo margas, su daug išgyvenimų ir nusivylimų gyvenimas. Buvo, aišku, ir gražių momentų.
Kai man sukako 9 metai, tėveliai mane išsiuntė į tolimą, už 500 km esančią, Vasario 16-osios gimnaziją Pietų Vokietijoje, Huettenfelde, kur išmokau disciplinos, punktualumo, pamėgau futbolą. Čia sutikau pirmąją meilę. Čia išmokau lietuviškos kalbos ir išsiugdžiau lietuvio dvasią, kuri mane tebelydi visą gyvenimą. Buvau ir esu Lietuvos patriotas ir, manau, net didesnis už kai kuriuos lietuvius: politikus ar pareigūnus, kurie korupcija ir kitais negražiais dalykais žaloja visą visuomenę.
Baigęs Vasario 16-osios gimnaziją ir grįžęs į tėvų namus, išmokau amato, radau nuolatinį darbą, kuriame iki pat pensijos, 45-erių metų amžiaus, išdirbau. Savo miestelyje pasižymėjau ir futbole, laikė mane geriausiu, ir todėl buvau žinomas ir, atrodo, gerbiamas.
– Kada pradėjote muzikinę karjerą, kur teko koncertuoti, kaip Jūsų dainas išgirdo Lietuvos žmonės?
– Dainuoti pradėjau dar besimokydamas gimnazijoje. Ten išmokau ir pamėgau lietuvių liaudies dainas. Vėliau atsidaviau profesionaliam dainavimui, grojau ansamblyje. Grįžęs pas tėvus mečiau futbolą ir pradėjau dainininko karjerą. Koncertavimas buvo mano mėgstamiausias užsiėmimas. Kartu su seserimi Astra sukūrėme duetą „Šalčiai“. Koncertuodavome lietuvių kolonijose visoje Vokietijoje. Buvome pakviesti koncertuoti ir į Australiją, o iš ten sugrįžę kaip dovaną lietuvių bendruomenėms išleidome dabar jau legendinę plokštelę „Pavasaris“. Ji išgarsėjo ne tik tarp lietuvių išeivių, bet ir okupuotoje Lietuvoje. Ši dainų plokštelė buvo asmeniškai įteikta ir šviesios atminties Popiežiui Jonui Pauliui II.
Vėliau mūsų duetu susidomėjo vokiečių firmos. Pasirašę kontraktą pradėjome dainuoti ir įrašinėti plokšteles vokiečių kalba. Koncertuoti tekdavo ir televizijoje. Porą kartų buvome pakviesti koncertiniams turams Amerikoje. Ten dainavome vokiečių kilmės amerikiečiams bei su dideliu pasisekimu ir lietuviams Čikagoje, Jaunimo centre.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, pirmaisiais metais pasisekė suorganizuoti pirmą mūsų dueto koncertų turą Lietuvoje su tuomet naujausia programa „Sudie aš tau sakau“. Tai ir buvo dueto „Šalčiai“ paskutinė bendra programa. Po to duetas iširo. Daugelio žmonių paragintas, pradėjau solinę karjerą, sukūriau naujų muzikinių programų. Vėliau pastebėjau, jog mano muzikos įrašų leidybininkas nesilaikė sutarčių, kad lietuviška muzika pradėjo nykti, nes ir Lietuvos radijas vis mažiau transliuodavo, o dabar beveik visai netransliuoja lietuviškos muzikos, tarp jų ir mano dainų, netransliavo ir net specialiai sukurtos atsisveikinimo su klausytojais dainos. Tai ir buvo priežastis užbaigti muzikinę veiklą lietuviškos muzikos pasaulyje. Dabar madinga užsienio muzika. Lietuviškas dainas vertina vien tik „Pūko“ radijas. Mano nuomone, lietuviška muzika yra Lietuvos turtas, kultūra.
– Ką sužinos skaitytojai, perskaitę Jūsų knygą? Trumpai pristatykite jos turinį ir „Būdo žemaičių“ skaitytojams.
– Knygoje „Skambėjusių dainų aidais“ aprašau visą savo gyvenimą nuo pat gimimo Lietuvoje, sunkų bėgimą iš jos karo metu, gyvenimą pokariu Vokietijos pabėgėlių lageryje, stovykloje, iš kurios daug lietuvių emigravo į visą pasaulį: Ameriką, Kanadą, Australiją, Angliją, apie dainininko karjerą, koncertus Vokietijoje, Australijoje, Amerikoje, jaunystę, gimnazisto dienas, įsikūrimą ir gyvenimą Vokietijoje, viešnages Lietuvoje, susitikimą Lietuvos atgimimo laiku su Vytautu Landsbergiu, apie ilgametį bendravimą, kai rėmiau vaikų ir senelių globos namus Lietuvoje, ir daug įvairių nutikimų iki pat šių dienų. Įpyniau ir savo kasdieninius samprotavimus apie žalojamą gamtą, žmonių sugyvenimą, žmogaus grožį ir apie savo nelaimę, po kurios liko sustingusi ranka.
Knygą parašiau vokiečių kalba, tačiau ji puikiai ir įdomiai išversta į nuostabiai skambančią lietuvių kalbą.
– Ko palinkėtumėte savo gimtojo krašto žmonėms?
– Jums ir Jūsų laikraščio skaitytojams, mano tautiečiams ir visiems linkiu viso ko geriausio, pasisekimo darbuose, sveikatos ir laimės. Esu laimingas, galėdamas po ilgesnio laiko vėl būti gimtojoje žemėje, ir man būtų labai malonu laikraščio skaitytojus susitikti vasario 26 d. 15 val. Vilniaus mugėje. Pasišnekučiuotume, maloniai pabendrautume – „gaivinančiai lietuviškai“. Toks mano šūkis.
Pasveikinkite gražiąją Žemaitiją!
-
2012-02-27 16:57:47 | Irenute - Labai dėkinga gerbėja
Šis jautrus, labai mylintis savo Tėvynę kūrėjas
ir atlikėjas paliko labai gerą įspūdį per susitikimą Litexpo.Širdis atsigauna nuo jo dainų.
Tai vokiškai-lietuviškos melodijos,šiek tiek nostalgiškos,truputį iškilmingos.
Labai gražiai daininkas bendrauja su žmona.Kitais metais švęs vestuvinį 40-metį.Dainas jis skiria taip pat jai.
Linkiu šiems puikiems žmonėms geriausios sėkmės
ir sveikatos.Labai džiugu būtų,jei p.Alfredas atvyktų koncertuoti į Lietuvą.
Labai gaila,kad kai kurių atlikėjų dainos transliuojamos per radiją ir TV,kurios yra NIEKO vertos,o Šalčių dainos nebent per "Gustavo enciklopediją" lengvai parodijuotos.Ačiū už nuostabias dainas!!!!!!!!!!!!!
Kaip malonu pasidziaugti nuostabiu balsu atlikejais.Prisimenu juos is jaunystes metu.JU melodijos dar ir dabar tebeskamba mintyse,kazkas nepaprasto,malonaus.