Dienų grimasos
Būtų keista, jei šiandien nepakalbėtume apie banko „Snoras“ nacionalizavimą ir... bankrotą. Tiesiog negražu nepasvarstyti, nes vienintelis, kas mus šalies mastu – provincijas ir didžiuosius šalies miestus – sieja – ne darbo pasiūla ir atlygis, ne galimybės „kultūrintis“, bet didieji prekybos centrai, vaistinės ir bankai, kurių vykdoma politika per paskutiniuosius du dešimtmečius tapo agresyvi, nevaldoma ir iki šiol nebuvo stabdoma. Juos kuruojantys organai, taip pat bankas šlavėsi didžiulius atlyginimus, šypsojosi į ūsą, kaip ir dabar, kai vienas per kitą siūlomi greitieji kreditai (kaip bistro kavinė? kaip greitas seksas pakelyje už pinigus?) Kai žmogus neturi darbo, už kurį gautų atlyginimą, kiša galvą į „greitos“ paskolos kilpą, o kad vieną grąžintum, vėliau ima kitas...
Bankai buvo dosnūs, nežiūrėjo, kad jau esi pusamžis, davė kreditą keturiasdešimčiai metų, nežiūrint, kad Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkis niekaip nesiekia devyniasdešimt. Žodžiu, su išankstine nuostata, kad tavo skolas išmokės vaikaičiai. Gerai būtų ir imantiems tokias paskolas į banką atnešti gydytojo pažymas, kad su galva viskas tvarkoj, ir bent pradinių klasių pažymėjimą, kad skaičius pažįsta.
Bankų patarėjai, analitikai, būrys geriausiai apmokamų specialistų dirbo tam, kad išgręžtų svetimus pinigus. Čia viliojo tapti klientais, čia uždarinėjo filialus, taip pailgindamas laukiančiųjų eiles bankų salėse. Na, ko nepalaukti porą valandų, nepalaukti prie bankomatų pensijos ar atlyginimo. Laukdamas eilėje gali susiplanuoti savo mėnesio biudžetą, pvz., už ką nesumokėsi ir liksi skoloje.
Labiausiai įstrigusi frazė, jog bankų ekspertai žino, kaip padaryti, kad investiciniai fondai atrodytų nuostolingi. Kad ir pensijiniai – kokiame banke šiais laikais mūsų pinigai uždirba dividendus? Kai pasižiūri, investicijų grąža – visada su minusu. Mat, krizė. O kodėl, jei banko direktorius ar valdyba dar gauna atlyginimą (ir dar kokį)? Kodėl blogai valdomi mūsų investicijų fondai, jei skelbiami banko milijoniniai pelnai? Kaip tai suderinama, juk klientas investicijas pasirenka, kad uždirbtų? O kas blogiausia, kad mes viską suprantame, tačiau kaip klientai teturime teisę tik pagūžčioti pečiais, nors dažnai „maustymo“ politika aiški lyg ant delno.
Keistenybių pas mus daug. Seniau drąsiai tai vadintum aferomis, sukčiavimu. Dabar akivaizdžiai: „Įdėkite į voką seną telefoną ir išsiųskite... mes jums sumokėsime“, o kai pasidomi, pasirodo, kad už tavo telefono aparatą geriausiu atveju pasiūlys penkis litus, nes, pasirodo, tas „senas“ telefonas turi būti iš naujausių modelių... Dar įdomiau, kai siūloma į voką sudėti auksą ir išsiųsti: „Mes jums pasiūlysime geriausią kainą.“ Patikėjote? Visa tai siūloma su kitomis pašto paslaugomis. Pašte dar siūlomi ir kreditai. Visuotinė manija – skolinti pinigus ir už centus supirkti, kas brangu. Verslas tai ar sukčiavimas?
Labiausiai man patiko paskutinių dienų aktualija – reklama apie greitų skyrybų advokato paslaugas ir nuolaidą iki dvidešimt penkių procentų... Ar advokatai darbo pritrūko? Ar ir čia galima gręžti?
Nereikia būti dideliu žinovu ar ekspertu, jei norėtum paklausti, bet neturi, kieno. Ar taip lengvai pasiduotų kitų šalių valdomo kapitalo bankai? Ir kas čia per manevrai, seniai žinant apie šio banko įmantrybes, susilaukti milijardinio nuostolio? Antras klausimas, jei ką, kodėl turėtų svetimas bėdas, svetimas skolas mokėti paprastas mokesčių mokėtojas? Kodėl valstybė gera kitų žmonių sąskaita, nes yra tūkstančiai žmonių, stovinčių ant bankroto slenksčio, kas padės jiems? Galbūt to paties banko paskolų nualintiems. Norisi rėkti: „Įveskite cenzūrą! Sulyginkite mūsų teises: bankas bankrutavo, išdalinkite, kas liko, po lygiai ir nurašykite skolas, paskolas, juk plėšė vidury baltos dienos!
Prisijungsiu prie vienos pažįstamos, kuri, kai buvo paskelbta blogoji žinia, sakė: ko vaitoja lietuviai apie krizę, kai tokie milijardai viename banke, o kiek dar tų bankų turime...
