Vasaros dienų atbalsiai
Šiandien puslapį pradedame Vytauto Mačernio eilėraščiu neatsitiktinai. Nors poeto jubiliejinio gimtadienio minėjimas įvyko birželį ir daugelis tam skirtų renginių vyko būtent tada, tačiau dar galime išgirsti tai vienur, tai kitur vykstant poeto atminčiai pagerbti skirtus renginius.
Daugybė fotografijų
Man norėtųsi mintimis grįžti ir kartu su mažeikiškiais fotografais, kurie šio poeto pagerbimui surengė devynias per aštuonis mėnesius trukusias fotografijos parodas, iliustruojančias poeto kūrybą, bendru pavadinimu „Aplenkęs laiką“ Telšiuose, Plungėje, Sedoje, Žemaičių Kalvarijoje, poeto gimtinėje Šarnelėje ir baigiamuoju akordu – rugsėjyje Mažeikiuose. Tam reikėjo didelio entuziazmo, nes projektas buvo nekomercinis ir palaikomas tik entuziastų ir tikrų meno mylėtojų, tokių kaip šios parodos rengimui atsidavusi mažeikiškė fotografė Alma Kerpauskienė, fotografijos studijos „Fotožiedas“ savininkas Gediminas Januška.
Parodoms pateikta apie du šimtus fotografijų, susijusių su V. Mačernio kūryba bei gyvenimu. Jų autoriai – ir profesionalūs fotografai, ir pirmuosius žingsnius žengiantys ta linkme: A. Kerpauskienė, Algimantas Tirlikas, Aringas Švelnys, Alfonsas Igaris, Antanas Mišutis, Artūras Balčiūnas, Daiva Norkutė, Jaunius Pocevičius, Laura Kleinaitė, Gediminas Januška, Gitana Jazdauskienė, Neringa Brasaitė-Švelnienė, Romualdas Sakalauskas, Osvaldas Balodis, Dovydas Baublys, Jurgis Mankauskas, Birutė Steponavičienė.
Parodos uždarymas – Mažeikiuose
Mažeikiuose fotografijos parodos „Aplenkęs laiką“ pristatymas įvyko Viešojoje bibliotekoje rugsėjo 21 dieną. Čia lyrišką nuotaiką sukūrė Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, skaitę V. Mačernio eiles, taip pat dalyvavo jų lietuvių kalbos mokytojai Onutė Kelpšienė ir Martynas Januška. Apie visą parodų ciklą papasakojo N. Brasaitė-Švelnienė, renginį vedė bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dangira Undžienė, parodos autorius sveikino ir padėkos raštus įteikė Plungės rajono Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė, kuri daug prisidėjo prie šios gražios poeto atminties išsaugojimo.
Mažeikių fotografai, dalyvavę poeto V. Mačernio 90-mečiui skirtuose renginiuose, patyrė daug gražių įsimintinų akimirkų. Per fotografijos parodos pristatymą Plungės bibliotekoje, kur vyko ir „Poezijos pavasario 2011“ renginys, turėjo galimybę susipažinti su šveicarų poezija. Čia savo gimtąja kalba eiles skaitė poetas Arno Camenisch, padedant vertėjui Markui Roduneriui.
Daug įspūdžių
Nemažiau įspūdžių patirta ir dalyvaujant V. Mačernio gimtadienio minėjimo renginiuose birželio pradžioje. Šarnelėje parodos fotografijos buvo demonstruojamos bendruomenės namų kieme. Vėliau poeto gimtinėje, pavaikščiojus poeto įkvėpimo ir vizijų takais, beržų gojelyje vėl laukė tarp medžių eksponuojamos nuotraukos, čia vyko ir poezijos skaitymai. Pakilę į kalnelį prie poeto kapo, pamatė ant suolelio sėdinčius ir besidalinančius prisiminimais aktorių Petrą Venclovą ir poeto seserį Valeriją, kuri vėliau padeklamavo „Aš pažinau karalių tavyje“.
Tą pačią dieną mažeikiškių nepriklausomų fotografų paroda pristatyta Plungės rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje. Ją pristatė centro tautodailės kuratorė Zafira Leilionienė, parodos autorius pasveikino Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Kostas Slivskis, pajuokavęs, kad iki šiol žinojęs tik vieno fotografo pavardę Mažeikiuose, o dabar manąs, kad ne vienas šios parodos autorių verti būti ir fotomenininkų sąjungos nariais.
Vienijanti poeto dvasia
Dalyvauta ir Žemaičių Kalvarijoje šventinant paminklą poetui V. Mačerniui. Šioje ceremonijoje kalbėjo paminklo autoriai mažeikiškis kalvis Virgilijus Mikuckis bei telšiškis medžio skulptorius Antanas Vaškys. Paminklą pašventino vyskupijos generalvikaras prelatas Juozas Šiurys.
Parodų renginiai baigėsi. Daug patirta gerų emocijų, įspūdžių, vienijo bendrumo jausmas, gimė planų ateičiai, mezgėsi naujos pažintys... Liko patiems sau iškeltų ir neatsakytų klausimų: kas žmones priverčia pro metų ūkanas nusilenkti kito žmogaus kūrybai? Stipri dvasia? Kūrybinė energija? Paprastumas? Tragizmas? O gal nesuvaidintas nuoširdumas ir atvirumas?
