Tarp darželių – kova už būvį
Pirmadienis, 22 kovas 2010 10:30 | 
Straipsnio autorė (-ius) Marina ŠČERBAVIČIŪTĖ | 
Kai kurių įstaigų vadovai nori būti gudresni už kitus
Artėjant biudžeto tvirtinimo terminui tebevyksta diskusijos dėl didžiausią lėšų trūkumą patiriančių įstaigų. Darželiai valdžios taikinyje atsidūrė kaip labiausiai pažeidžiama, bet nevienodomis sąlygomis „žaidžianti“ grandis.
Įžvelgiama, jog beveik 5 milijonų lėšų stygių būtų įmanoma sumažinti priėmus kardinalius sprendimus.
Yra du keliai
Frakcijos seniūnus į pasitarimą pirmadienį sukvietęs rajono meras Vilhelmas Džiugelis priminė, jog savarankiškų funkcijų finansavimas sumažėjo 29,5 proc.: „Mano giliu įsitikinimu, be struktūrinių, gilių, pokyčių ir griežtos finansinės politikos, be tam tikro autoritarinio valdymo elementų finansų nesuvaldysime.“
Pasak Finansų skyriaus vedėjos Julijos Balvočienės, tikrasis biudžeto trūkumas šiuo metu sudaro apie 16 mln. Lt, neskaičiuojant kreditorinių įsiskolinimų. Pagal įstatymą Savivaldybės biudžetas turi būti patvirtintas vasario 24 d., tačiau tai ketinama padaryti per artimiausią Tarybos posėdį – vasario 26 d. Vedėjos teigimu, tarp pajamų ir išlaidų dalies esant 2,3 mln. lt skirtumui, galimi du variantai. Pirmuoju – tvirtinti biudžetą įsipareigojant atlikti korekcijas, nusprendžiant, mažinti įstaigų tinklą ar sumažinti visų įstaigų finansavimą. Antruoju – biudžeto nepatvirtinus – kovo 1 d. nebūtų gaunamos valstybės dotacijos, sudarančios 58 proc. biudžeto. „Tokiu atveju kyla grėsmė, jog žmonėms nebus mokami atlyginimai“, – perspėjo J. Balvočienė.
Tikėtis neverta
Vicemerui Jonui Siminkevičiui pasidomėjus galimybe tvirtinti deficitinį biudžetą, V. Džiugelis priminė, jog pagal Biudžeto sandaros įstatymą, savivaldybės to daryti negali, tvirtinamame sprendime pajamų dalis turi būti lygi išlaidų daliai. „Galima – tai darydavome anksčiau – dirbtinai padidinti pajamas“, – teigė jis. Vicemero Rimanto Norkaus teigimu, ši padidinta dalis visada būdavo surenkama, tačiau niekas negali garantuoti, kad taip bus ir šiemet. „Praėjusiais metais nesurinkta per 12 milijonų. Tikėtis, kad šiemet bus surinkta daugiau – susilaikyčiau“, – prognozavo vicemeras.
Visi, dalyvavusieji susirinkime, pasisakė už biudžeto tvirtinimą, kad Savivaldybę pasiektų valstybės dotacijos. Baiminamasi, jog delsiant priimti sprendimus vėliau gali būti dar sunkiau.
Padėtis nevienoda
Peržiūrėjus 74 asignavimų valdytojus, išskirti keliantys daugiausia problemų: lopšeliai-darželiai, bendrojo lavinimo mokyklos, kultūros, socialinės ir papildomo ugdymo įstaigos. Pagal atliktus skaičiavimus, joms išlaikyti šiais metais trūksta bemaž penkių milijonų litų. Pasak J. Balvočienės, keturioms socialinėms įstaigoms trūksta 275 tūkst. Lt, daugiau – 541 tūkst. Lt – stokoja papildomo ugdymo įstaigos, iš Savivaldybės biudžeto gaunančios lėšas tik darbo užmokesčiui, 733 tūkst. Lt trūksta kultūros įstaigoms, 1 mln. Lt – mokykloms.
Kaip minėta, savarankiškų funkcijų finansavimui sumažėjus beveik trisdešimčia procentų, biudžeto projekte kiekvienai šių įstaigų grupei taikomas atskiras mažinimo procentas. „Nors mums sumažino 29,5 proc., tokiu procentu niekur nemažiname“, – informavo administracijos direktorius Bronius Kryžius. Antai mokyklose jis sudarytų 23,5 proc., tačiau, pasak J. Balvočienės, čia mažėjimas būtų lengviausiai pakeliamas: „Čia didelė dalis finansuojama iš mokinio krepšelio, mokyklos yra sumažinusios kreditoriniius įsiskolinimus.“
Tarp šių asignavimų valdytojų daugiausia lėšų – per 2 mln. Lt – trūksta lopšeliams-darželiams. Pasak B. Kryžiaus, darželiams trūksta pinigų dviejų mėnesių atlyginimams išmokėti. „Bendrieji asignavimai mažinami 29,5 proc., tačiau įstaigos vadovas turi pats nuspręsti, kiek sumažinti mokos fondą, kiek – kitas reikmes“, – teigė Finansų skyriaus vedėja, paprašyta įvardinti tiksliai, kiek mažės šių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
„Kaip reikia išgyventi įstaigai, kai materialiai atsakingi darbuotojai gauna minimumą? Praktiškai visas aptarnaujantis personalas tiek gauna. Šiandien reikia daryti susirinkimą ir pasakyti žmonėms, kad jie turi išeiti 2–2,5 mėnesio nemokamų atostogų. Nevarysiu nė vieno. Tikrai nesutaupysiu tiek pinigų, tai nerealūs skaičiai“, – į valdžios atstovus kreipėsi lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Zita Siliūnienė.
Žeidžia neteisybė
V. Džiugelis, sulaukęs darželių vadovų delegacijos, teigė, jog visi jie supranta, kad mažinti reikia: „Juos labiausiai žeidžia nevienoda etatų struktūra, tai didžiausia problema. Turi būti kažkos atskaitos taškas, pagal kurį būtų galima suvienodinti darželius.“
Šį sprendimą palaikė ir „Pasakos“ vadovė: „Kuo skiriasi „Pasaka“ nuo „Delfino“ arba „Delfinas“ nuo „Buratino“? Man atrodo, slaugytojai dirba vienodą darbą, bet jis vertinamas skirtingais koeficientais. Jeigu išsiaiškinsime, tikrai sutaupysime.“ „Buratino“ vadovė Živilė Brazaitienė gynė šioje įstaigoje dirbančios slaugytojos darbo užmokesčio pagrįstumą: „Ji gauna didesnį atlyginimą, bet mes esame sveikos gyvensenos įstaiga“.
Jog vienodumo trūksta, patikino ir administracijos direktorius: „Yra darželių, kurių teritorijos panašios, tačiau jas prižiūrinčių darbuotojų etatai skiriasi. Praėjusiais metais kai kurie susimažino etatus, o kai kur yra laisvų, todėl Švietimo skyriui pavesta per I ketvirtį išnagrinėti etatų skaičių. Ši problema – ne tik darželių, o visų biudžetinių įstaigų. Kas geriau nei vadovas žino, kiek jo įstaigoje yra etatų?“
Vicemerė Irena Macijauskienė pritarė, jog pagal ministerijų rekomendacijas įstaigose turi būti didesnis etatų saičius, tačiau, pasak jos, reikia atsižvelgti į realią situaciją. „Išgyventi reikia, svarbiausia, kad nenukentėtų ugdymo kokybė, o darbuotojai gautų bent minimalų atlyginimą, vadinasi, ir socialines garantijas. Galbūt reikėjo anksčiau kelti tą problemą, kad būtų priimti etatų normatyvai, tada ir diskusijų mažiau kiltų“, – svarstė vicemerė.
Reikės sprendimų
Pasak valdžios atstovų, atlikus panašių pagal vaikų skaičių, grupių dydį darželių analizę, paaiškėjo ir daugiau skirtumų. „Palyginome, kiek kainuoja vieno vaiko išlaikymas viename ir kitame darželyje. Nevienodi koeficientai, etatų struktūra, labai didelis skirtumas tarp viešųjų pirkimų, maitinimo paslaugų, – teigė V. Džiugelis. – Manau, turėtų būti centralizuoti viešieji pirkimai.“ Šiam pasiūlymui pritarė ir opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius.
Anot B. Kryžiaus, maitinimui skiriamų lėšų bendras skirtumo vidurkis sudaro apie du kartus. Darželių atstovai patikino, jog šį skirtumą lemia perkami produktai. „Kas atsakys už algų neišmokėjimą, žmonės dviem mėnesiams eina nemokamų atostogų, o mes šnekam apie grietinės riebumą“, – nutraukė diskusijas rajono vadovas.
Ž. Brazaitienė domėjosi, ar tokiu atveju, jei įstaiga sumažintų dalį etatų, vėliau atsirastų galimybė juos atstatyti. „Kokius sprendimus bedarytume, visi negeri“, – pridūrė ji.
Nevienodumo tarp darželių problemos sprendimą iškėlę kaip prioritetinę, susirinkusieji užsiminė ir apie griežtų sprendimų priėmimo būtinybę.
„Kažką reikia aukoti, kad „nenukraujuotume“. Verslas visiškai traukiasi, įmonės bankrutuoja, kaip surinksime mokesčius? Tai išgyvenimo klausimas. Nemokamos atostogos, etatų mažinimas nepadės. Visi turėtume prisiimti atsakomybę, galbūt tada kitą kartą tokių klaidų nedarysime“, įsitikinęs K. Bartkevičius.
„Ne vien mūsų rajone tokia padėtis, visi „spaudžiasi“, tačiau kiekvienai įstaigai prisiėmus valstybinę atsakomybę reikėtų viską įvertinti“, – pastebėjo J. Siminkevičius.
„Kol kas nenoriu nieko sakyti, bet pamąstymų tikrai yra“, – teigė ir B. Kryžius.
Paskutinį kartą atnaujinta (Pirmadienis, 22 kovas 2010 12:38)
