Prabėgo savaitė. O pasaulyje nieko gero
To gero gal ir nemažai, tačiau dabartinės ryšių priemonės leidžia sirgti visomis pasaulio bėdomis bet kuriame, tarp jų, ir mūsų rajono pakraštyje.
Vėtros, lietūs, žaibai, išsiliejusios upės, katastrofos. Tarsi to negana, per socialinius tinklus susišaukę žmonės eina į demonstracijas, mėto „bambioškes“ į policininkus (ir kodėl būtent į juos) ir vis kažkokios „spalvotos“ (kažkam fantazijos stoka – lyg balionų paradas) revoliucijos, be idėjos, bedvasės – tik dėl valdžios.
Afrikoje iš bado kasdien miršta šimtai kūdikių. Pasaulis susirūpinęs. Labai susirūpinęs. Pasiųstų naikintuvų, sunkiosios artilerijos, na, ko nors, ko jau patiems nebereikia, tačiau ginklai šiais laikais nerūdija, neužsigula – paklausūs. O kai matai vaizdelį, kaip tamsiaveidžiai pyškina į orą ir į šalis tra ta ta, taip sakant, „be reikalo“ (atsiprašau), iškyla savaiminis lietuviškas klausimas, ar prieš gaudami ginklus jie pasirašė saugos ir sveikatos instrukcijų žurnale.
Mes – lietuviai. Pas mus išugdytas vidinis cenzorius, nes mes ir dirbti nebeturime kada, nes tarnaujame jo didenybei biurokratizmui: rašom, rašom, pasirašom. Popieriai, popieriai, popieriukai. Nuo ainošiaus prie kaipošiaus. O rimčiau pagalvojus, kiek dėl to sukurta darbo vietų! Kiek žmonių jaučiasi reikalingi ir turi socialinį statusą, neserga nepilnavertiškumu, depresija.
Tačiau vis vien mąstai globaliai – kariauja visas pasaulis ir nieko čia gero, ir nieko įdomaus, jei kas „užsidopingavęs“ laimi kokias varžybas ar komanda pažadėtą užkulisiuose pergalę.
Ai, sakote, žemesne gaida. Na, ir kas iš to, kad neišvengiamai artėjant naujajam sezonui paklausiu, ar šiais metais darželiuose sumažės vaikučių sergamumas. Abraka dabraka, nieks neskaičiuoja ir priežasčių neieško, kodėl mūsų vaikai darželį daugiau nelanko nei lanko.
Ne tokia jau didelė bėda – sakysit. Aišku, demonstracijos Indijoje svarbesnės ir jos mums taip pat aktualios – prievarta prieš moteris. Kai kas nusprendė, kad jei moteris užsidėjusi trumpą sijoną kaip prostitutė, tad ją galima prievartauti. Atsiprašau, bet prostitutei tai yra darbas, už kurį susimokama, ir ji dirba su apsauginiais.
Ach, dar naujiena. Viena šalis ėmė ir nusispjovė ant Šengeno erdvės, taip sakant, tarptautiniu lygiu ir įves muitines, ir dar ko gero ims pasienio mokestį, gal nori susiskaičiuoti kiekvieną išvežamą kiaulaitę...
Atėjusios pirmadienio rytą su kolege padejuojam, kad televizorius tiek su keturiais kanalais, tiek su kabeline nieko gero nerodo.
Na, juk prie visko priprantama, tuo labiau, kad pas mus ramu. Žmonės ramiai renkasi į vykstančius atlaidus, meldžiasi. O iš švenčių grįžti lyg niekur nebuvęs...
O nuo savęs pridursiu, kad iš eilės tris savaitgalius buvau gimtadieniuose. Žinokit, nieko naujo, visur šašlykai, balta mišrainė, šakotis... Ir visur vieni kitiems patarinėjo, kad lietuviška degtinė ir brendis ne tokie kaip buvo anksčiau, oi, nebe tokie, geriau jau tų, kur okupantais vadinom, degtinę pirkti...
