Žalia šviesa
Pabaigos link eina paskutinės pirmo pavasario mėnesio dienos. Netrukus prasidės balandis, kurio, kaip žinome, pirmoji diena skiriama apgavystėms. Gal todėl, artėjant šiai datai, ir vėlgi rajono valdininkai ėmėsi klastos. Prisidengę senelių sąlygų gerinimu, naikina mokyklą. Atokiame kaime, kai iki artimiausios mokyklos – ne du ir ne trys kilometrai, nepaliekamas net pradinis skyrius. Nėra mokinių. Gal. Bet tą patį kalbėjo, nors ir buvo mokinių, norėdami uždaryti Pikelių bei Leckavos mokyklas. Jos, aktyvių gyventojų dėka, tebeveikia iki šiol. Kalbama, kad dėl Plinkšių pagrindinės mokyklos uždarymo net nederinta su kaimo bendruomene. Kiek žinome, ji tikrai ne už tai, tačiau, kai apeliuojama į sąžinę, prisidengus seneliais, nėra tam nepritariančių.
„Senelius – į kaimą?!“ Nugirsti teko tokią nuostabą. Ji grindžiama būsiančiu trūkumu reikalingos nuolatinės medicininės pagalbos. Žinoma, yra bendruomenės slaugytoja. Bet ar to pakaks? Aišku, šiame technikos amžiuje įveikti atstumą nuo Mažeikių iki Plinkšių taip pat nieko nereiškia. Taigi, šis klausimas lyg ir atkrenta, nekalbant apie panašaus amžiaus draugų, kurie iki Plinkšių vargu ar galės nukakti, vizitus.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – švari gamta. Netoli ežeras, tyla, gaivus oras. Galbūt ir erdvesnės patalpos. Visa tai gerina sveikatą, kelia nuotaiką ir suteikia ramybę, ko tikrai trūksta dabartiniuose senelių namuose, esančiuose judriame miesto rajone, lopšelio-darželio patalpose.
Jei, kaip kalbama, tikrai buvusiose Plinkšių mokyklos patalpose būtų įkurti senelių globos namai, turbūt neatsirastų tam prieštaraujančių. Juk visi užjaučiame ligotus, turinčius negalią bei garbaus amžiaus sulaukusius. Tačiau nerimą kelia pastaruosiuose posėdžiuose politikų ir suinteresuotų švietimo vadovų svarstymai, esą dabar priimkime sprendimą uždaryti mokyklą, o su senelių namais dar teks palaukti. Pasigirdo ir siūlymas, esą gal geriau bendruomenei atiduoti patalpas, kur ši galės rengti susirinkimus ir susitikimus. Žodžiu – kaip Dievas duos.
Svarbu padarytas pirmas žingsnis, o toliau – bus lengviau. „Gera pradžia – pusė darbo“. Patalpos laisvos, geroje vietoje: prie pat Plinkšių ežero paplūdimio. Pastatas ir be senelių, ir be bendruomenės vaiduokliu tikrai netaps. Žalia šviesa įjungta, o norinčių į sankryžą įvažiuoti netrūksta. Tik, ar pasiseks sumanymas, priklausys jau nuo kitų.
Nors ir nenori trauktis žiema, ką rodo jai būdingi orai, tačiau vasara artėja. Tą liudija ir pasuktos laikrodžio rodyklės, skelbiančios vasaros laiką. Kaita ne tik laike, bet ir politikoje. Prieš savaitgalį paskutinis buvusios kadencijos Tarybos posėdis užbaigtas pietumis restorane. Atsisveikinta su bendražygiais. Netrukus į pirmąjį posėdį rinksis naujieji Tarybos nariai. Gyventojai, patikėję jiems savo balsus, tikisi ir kardinalių pokyčių rajono gyvenime.
Ir daugiau žalios šviesos. Eiliniams...
