Oksanos Vismantienės nuotrauka Jovita GARGASIENĖ

 Lietaus voratinkliai, – per langą šliaužia laikas.

 Pyksti, neberašai gyvenimui laiškų.

 Morenos žvilgsnį pajutęs ima verkti vaikas,

 Likutį sielos laižo sutemos naktų.

Pakils į nebūtį ranka, virš horizonto

Pridengs žvaigždynus, tik skliautu

Tarsi naktinis šuo į riebų debesį

Pažvelgs mėnulis degančiu akies kraštu.

Ir nerimas, tarsi didžiausias tavo priešas,

Įšoks į properšą ieškodamas, kur tu.

Galbūt nujaučia, kad klaidžioja ne akys,

O siela ilgis laimės kupinų laiškų.

• Naujas
• Paieška

Komentarai (0)

Komentuoti

Kontaktiniai duomenys:

Vardas:

El.paštas: NepraneštiPranešti

Interneto svetainė:

Komentaras:

Pavadinimas:

UBB Kodas:         -Spalva-AquaJuodaMėlynaVioletinėPilkaŽaliaŠv. žaliaRudaTm. mėlynaAlyvinėPurpurinėRaudonaSidabrinėŽalsvai mėlynaBaltaGeltona -Dydis-SmulkusMažasVidutinisDidelisMilžiniškas

Tekstas:

Security

Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote nuotraukoje.

„Būdas žemaičių“ pasilieka teisę pašalinti nesusijusius su tema, nekultūringus, pažeidžiančius įstatymus, reklamuojančius komentarus. Už komentaro turinį atsako jo autorius.