Spalio 15 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate vyko Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (veikiančio Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje) priežiūroje esančių nepilnamečių ir moksleivių susitikimas su Probacijos skyriaus, Policijos komisariato atstovais, kuriame kalbėta apie patyčias ir atsakomybę už jas.
Patiria kas antras mokinys
Susitikime, kurį organizavo Probacijos skyriaus (veikiančio Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje) inspektorės Rasa Milikauskienė ir Akvilė Aleksejevienė, taip pat dalyvavo Mažeikių r. Policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Arūnas Bubliauskas ir to paties poskyrio vyresnioji specialistė Irena Nacienė.
Inspektorė R. Milikauskienė kalbėjo apie tai, jog patyčias Lietuvoje patiria kas antras moksleivis ir, nors apie tai kalbama vis dažniau, tačiau tokio pobūdžio susidomėjimas dažniausiai būna momentinis, nesuvokiant tikrojo problemos masto, priežasčių ir pasekmių. Pasak jos, visuomenė per mažai susipažinusi su patyčių problema, neretai neigiama jų įtaka žmonių psichikai neįžvelgiama, todėl vis dar gajus posakis, kad kiekvienas turi mokėti apsiginti, o tai rodo, jog žmogus paliekamas vienas. Iš tikrųjų, kaip teigė inspektorė, patyčios yra viena iš prievartos ir smurto rūšių, o ilgai besitęsiančių ir toleruojamų patyčių rezultatas dažnai būna savižudybė. Taip pat inspektorė akcentavo, jog Lietuvos visuomenė pasižymi netolerantiškumu. Dažnai tai būna pirmas žingsnis, skatinantis agresyviai elgtis su nepatinkančiais žmonėmis.
Patarė kreiptis pagalbos
Prevencijos poskyrio viršininkas A. Bubliauskas priminė, jog patyčios – tai nuolatinis fizinės ir psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali apsiginti. Pasak jo, tyrimai rodo, jog patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik tiems, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias, o stebėtojų, kaip teigė A. Bubliauskas, susirenka nemažas būrys ir retas kuris drįsta užstoti auką.
Dėl patiriamų patyčių, pasak A. Bubliausko, vaikai jaučiasi nesaugūs, nebenori eiti į mokyklą, o tie, kurie tyčiojasi, daug dažniau įsivelia į muštynes, niokoja kitų asmenų ar visumenės nuosavybę. Patyčių stebėtojus jos taip pat veikia neigiamai, nes jie gali jausti baimę, kad kitą kartą patys taps auka, arba jaustis kalti, kad negali padėti. Prevencijos poskyrio viršininkas pabrėžė, jog esant šiuolaikinėms technologijoms, patyčios persikėlė ir į virtualią erdvę, socialinius tinklus
Susitikime dalyvavę moksleiviai klausė, ką daryti, jei pastebi, kad vyksta patyčios. Pasak A. Bubliausko ir kitų susitikimo dalyvių, būtina ieškoti suaugusiųjų ir jokiu būdu nebandyti patyčių nutraukti patiems, nes gali taip pat nukentėti.
Poskyrio viršininko nuomone, patyčių situacija gali būti išspręsta kalbantis su joje dalyvaujančiais vaikais, tačiau būna situacijų, kada reikalinga specialistų pagalba. Tokiu atveju, pasak A. Bubliausko, būtina kreiptis į organizacijas, galinčias tokią pagalbą suteikti.
Sulaukia bausmės
Vyresnioji specialistė I. Nacienė supažindino susitikimo dalyvius su patyčių pasekmėmis, kai už jas tenka skaudžiai sumokėti. Pasak jos, netinkamas elgesys sulaukia atpildo, nepaisant amžiaus, ir išvardino, kokių priemonių imamasi, norint sudrausminti į nusikaltimus linkusį nepilnametį. Visos bausmės ir priemonės, kaip teigė I. Nacienė, numatytos teisės aktuose. Nevykdant skirtų įpareigojimų, pasak vyresniosios inspektorės, galima patekti į socializacijos centrą, o jei patyčias patiriantis asmuo patirs traumas ar kitaip nukentės, gali tekti atsidurti teisme ir po to sumokėti nemažą sumą ne tik už patirtą traumą ar sveikatos sutrikimus, bet ir moralinę žalą.
Dalijosi pastebėjimais
Susitikime dalyvavę moksleiviai pasakojo, jog mokyklose dažnai tenka pastebėti patyčių atvejus, kai moksleiviai prasivardžiuoja, mušasi. Taip pat, jų teigimu, dabar ypač plinta patyčios socialiniuose tinkluose, kai rašomi įžeidžiantys komentarai, dedamos provokuojančios nuotraukos... Ypač svarbus klausimas buvo, kaip padėti patiriančiam patyčias ir kaip pačiam netapti jų objektu, taip pat, kaip sudrausminti besityčiojančius klasės draugus ir kitus mokinius.
