Reklama 2

Kodėl brangsta automobilių remontas

 

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės atlygino beveik 200 mln. eurų nuostolių klientams – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokas. Draudikai teigia, kad automobilių remonto paslaugų sritis nuo kitų neišsiskiria – mokėti už transporto priemonių remonto paslaugas kiekvienais metai tenka vis daugiau.

Pasak Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio, remonto paslaugų įkainiai sudaro esminę draudimo įmonių išmokų, skirtų kompensuoti klientų patirtą žalą, dalį ir daro didelę įtaką draudimo paslaugų kainai. „2017 m. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos augo 15 proc. ir viršijo 112 mln. eurų. Kasko draudimo išmokos 2017 m. didėjo 7 proc. ir sudarė beveik 87 mln. eurų. Taigi 2017 m. draudimo įmonės atlygino beveik 200 mln. eurų nuostolių klientams. Šios sumos dydį tiesiogiai lėmė remonto paslaugų įkainiai“, – raštu DELFI pateiktame komentare dėsto A. Romanovskis.

Specialistas pateikia automobilių remonto įkainių istoriją Lietuvoje. Joje labiau nei akivaizdu, kad pastaraisiais metais remonto paslaugos kyla sparčiausiai. Sutapimas ar ne, įkainiai pradėjo kilti aukštyn įvedus eurą. „2009-2015 m. laikotarpiu remonto paslaugų įkainiai laikėsi panašiame lygyje.

2015 m. įvedus eurą, prasidėjo įkainių augimas, kuris 2015-2016 m. laikotarpiu siekė 10-15 proc. Prasidėjus 2017 m., tiek autorizuotų, tiek neautorizuotų autoservisų remonto paslaugų įkainių augimas dar labiau suintensyvėjo. Augimas buvo labai ženklus – vidutiniškai siekė 25 proc., o kai kurie autorizuoti atstovai remonto įkainius pakėlė net 50 proc.“, – statistiką vardina A. Romanovskis.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis teigia, kad autoservisai nėra niekuo išskirtinė paslaugų dalis ir sutinka, tad pastaraisiais metais pastebimas remonto brangimas. A. Juodeikis mano, kad tam įtakos turi augančios automobilių detalių kainos bei jų technologinis progresas, taip pat – darbų įkainiai.

„Labai svarbus aspektas – technologijų progresas, einantis kartu su didesne gyventojų perkamumo galia. Net ir baziniuose automobilių modeliuose gamintojai montuoja daug įrangos, tokios kaip vaizdo kameros, parkingo sistemos, nuokrypio nuo kelio signalizacija ir kita įranga, todėl jei reikia keisti, pvz. veidrodėlį, žibintą, buferį, kaštai palyginti su senesnių modelių automobiliais gali padidėti net keletą kartų“, – teigia A. Juodeikis. Vyras pateikia paprastą pavyzdį – populiarus automobilis „Volkswagen Passat“.

Jei šiam, seno modelio automobiliui, po smūgio į priekį būtų keičiami priekiniai paprasti žibintai ir buferis, remonto kaina svyruotų iki 1000 EUR, tuo tarpu šios markės ir modelio naujesniems automobiliams, gamintojai montuoja LED priekinius žibintus ir radarą (saugaus atstumo palaikymas su kitu automobiliu ir apsauga nuo susidūrimo). Šios inovacijos remonto kainą padidina iki 2900 EUR.

„Labai mėgstami ir populiarūs „Toyota“ automobiliai: atsitrenkus į automobilio „Toyota Corolla“ galinę dalį, vien parkavimo sistemos davikliai nuostolį padidina apie 35 proc. (vidutinis nuostolis be parkavimo daviklių būtų apie 700 EUR, su davikliais – apie 1100 EUR). Gamintojai šiuos daviklius ir kameras montuoja baziniuose modeliuose, todėl labai reta išimtis yra modeliai be vaizdo kamerų ar parkavimo sistemos daviklių“, – teigia A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas išvardina įrangą, montuojama naujuose baziniuose modeliuose, kuri buvo užsakoma kaip papildomai įranga: a) Oro pagalvės – būdavo 2, dabar 6-8; b) Atstumo palaikymas nuo kitos TP ir apsauga nuo susidūrimo (distronic); c) Adaptyvūs/LED/lazeriniai žibintai – buvo montuojami paprasti d) Parkavimo sistemos davikliai – parkavimo asistentas ir autonominis parkavimas; e) Priekiniai rūko žibintai – nauji automobiliai turi beveik visi, o anksčiau buvo užsakoma kaip papildoma įranga; f) Bagažinės amortizatoriai ir automatinės uždarymo atidarymo sistemos – būtinas keitimas po smūgio į galą; g) Vaizdo kameros gale ir priekyje; h) Vairo kolonėlių keitimas po smūgio ratu į kliūtį arba po kito automobilio atsitrenkimo, dėl ko būtina keisti ne tik važiuoklės dalis, bet ir vairo kolonėlę. Tokio įvykio žala daugiau nei padvigubėja, nes vien vairo kolonėlė gali kainuoti nuo 2000 iki 3000 EUR.

Kalbant apie detalių kainas, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius A. Romanovskis teigia, kad nuo 2015 m. naudotų dalių kainos kasmet kyla vidutiniškai 15 proc. Remonto metu dažniau naudojamos naujos, originalios dalys (šios dalys naudojamos vidutiniškai 10 proc. dažniau).

Draudimo įmonės atstovų teigimu, darbų įkainiai taip pat palaipsniui kyla. Jų didėjimas yra tiesiogiai susijęs su atlyginimų didėjimu. Vakarų šalyse automobilių remonto kaštų santykis yra 60 proc. žmogaus darbas ir 40 proc. detalės ir medžiagos.

„Todėl visa Vakarų automobilių remonto įrangos pramonė suka galvą, kaip sukurti remonto įrenginius, kuriems kuo mažiau reikėtų žmogaus prisilietimo, kad reikėtų kuo mažiau kvalifikacijos, kad būtų kuo daugiau robotizavimo ir automatikos. Jau dabar yra sukurta daug automatizuotos įrangos, pvz. be žmogaus dirbantis ratų suvedimo įrenginys ir kita. Todėl tik laiko klausimas, kada visuose vidutinio brangumo Lietuvos autoservisuose tokia įranga bus sumontuota. Manome, kad kaštų valdymas bus esminė paskata tokią įrangą diegti, brangstant žmogaus atliekamam darbui“ , – teigia A. Juodeikis.

Automobilių kėbulų remonto įmonių asociacijos prezidentas Egidijus Miškeliūnas mano, kad norėdami suteikti kokybiškas paslaugas automobilių servisai siekia išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie nori uždirbti savo kompetenciją atitinkanti atlygį.

„Paslaugų kainos kyla vienareikšmiškai. Kėbulo remonto srityje stipriai brangsta medžiagos, jų kaina kyla apie 5-15 proc. Žala apskaičiuojama specialiosiomis programomis, kuriose aiškiai nurodytos medžiagų kainos ir kiekiai, į tas sumas reikia tilpti. O kai medžiagos brangsta, reikia didinti paslaugos kainą. Atsižvelgiant į kvalifikuotų darbuotojų kiekį rinkoje, servisams viskas pradeda suktis aplink specialistą. Gerus darbuotojus sunku išsaugoti ir išlaikyti, nes jie nori uždirbti atlyginimą atitinkantį jų lygį. Mūsų darbe daug kruopštumo ir atidumo, darbas atsakingas. Darbuotojų rinkoje nėra, todėl jie puikiai žino savo vertę. Nemažai gerų specialistų išvažiuoja į užsienį arba renkasi kitą sritį. Tai turi nemažai įtakos paslaugų brangimui“, – teigia E. Miškeliūnas.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode