Reklama 2

Baimintis, kad išnyks unikalios studijų programos, nereikia – ministrė

 

Baimintis, kad po Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) verdikto išnyks unikalios studijų programos, nereikia, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Didelės panikos ir baimės, kad studijų kryptys išnyks, tikrai neturėtų būti“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė J. Petrauskienė.

SKVC direktorė Nora Skaburskienė pažymėjo, kad aukštosios mokyklos dėl neigiamai įvertintų studijų programų dar gali teikti papildomus duomenis, taip pat unikalių studijų krypčių programoms pateikti kokybės gerinimo planą.

Uždarymas – 200 programų

SKVC kovo pradžioje paskelbė apribojantis priėmimą į maždaug 200 studijų programų. Tarp nykstančių studijų krypčių –  teologija, žurnalistika, paveldo studijos, medicinos technologijos. Antrojoje pakopoje nyksta šokio, agronomijos studijos.

„Aukštosios mokyklos gali papildomai kreiptis įvertinti 2017 metų rezultatus, taip pat unikalias kryptis vykdantys universitetai gali kreiptis, pateikdamos dvejų metų kokybės gerinimo planą ir ministrei pritarus studijas bus galima bus vykdyti tose kryptyse“, – apie situaciją sakė N. Skaburskienė.

Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Artūras Žukauskas teigė, kad pokyčiai neišvengiami, šalis negali sau leisti turėti nekokybiško mokslo.

„Pritarčiau tam, kas vyksta, visų pirma mes turime suvokti, kad mūsų valstybėje kuriama vertė per maža. Dėl to mūsų valstybėje didelė migracija ir perspektyvos dar prastės, jei nesirūpinsime aukštojo mokslo kokybe“, – sakė rektorius.

Jis pažymėjo, kad „paprastai bet koks pokytis sukelia šoką, pyktį, neigimą, depresiją“, bet supratus, kad kelio atgal nėra, judama pirmyn.

„Labai svarbu, kad tie pokyčiai būtų įvardinti kaip negrįžtami, ir pamatysime, kad tie, kurie skundžiasi, pyksta, greitai suras naują vietą ir tuos pokyčius sugebės panaudoti didesnės vertės kūrimui“, – sakė A. Žukauskas.

Studentai klausia: kas toliau?

Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Kasparas Nacius atkreipė dėmesį, kad studijų vertinimai paskelbti kovo 1 dieną, kai abiturientai jau yra pasirinkę laikomus egzaminus.

Studentų atstovas taip pat pažymėjo, kad neigiamai įvertintų programų studentams reiktų sudaryti sąlygas baigti mokslus aukštosiose mokyklose, kur tokios programos akredituotos.

„Abiturientai rinkosi egzaminus, kuriuos laikys, vasario 24 dieną. Visas vertinimas įvyko kovo 1 dieną, iš karto procedūrinis klausimas – suvaržoma galimybė pasirinkti“, – sakė K. Nacius.

Jis taip pat klausė, kas bus su studentais, kurie įstojo į akredituotas programas šešeriems metams – ar jas pripažinus nekokybiškomis, turės galimybę pereiti į kitą universitetą.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė teigė, kad abiturientų galimybės stoti nėra apribotos, o ir jie patys turėtų būti suinteresuoti pasirinkti stiprias programas.

„Norėčiau nuraminti būsimus ir esamus studentus, kryptys neišnyksta, o būsimi studentai tikrai nenorėtų rinktis prastų krypčių ir skatintume to nedaryti“, – sakė ministrė.

Anot jos, vertinimas išryškino programas, aukštąsias mokyklas, kur vykdomos stipriausios studijos, o aukštosios mokyklos dėl neigiamo vertinimo sulaukusių programų „tai pat gali dėti papildomas pastangas, stiprinti studijas“.

„Taip pat studentai, gavę valstybės finansavimą, gali rinktis kitą mokyklą, visos teisinė galimybės yra“, – teigė ministrė.

VDU rektorius siūlo atidėti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sakė, kad vertinimas yra „puiki nuotrauka, labai geras įspėjimas“, bet jį siūlė vertinti kaip signalinį ir studijų kokybės vertinimą taikyti nuo kitų metų.

„Netgi rektorių konferencijos buvo siūlymas į šitą vertinimą žiūrėti kaip į signalinį, kaip nuotraukos darymą, o per kitus metus, nuo 2019 metų, pradėti realiai įvertinti kryptis ir uždarinėti“, – sakė J. Augutis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė, kad pokyčiai turi vykti „labai jautriai, dialoge su pačiais universitetais“.

„Nėra čia nei vieno žmogaus, kuris galvotų, kad šie pokyčiai nėra reikalingi. Lygiai taip pat neabejojame, kad šis procesas yra labai socialiai jautrus, susietas su daugybe darbo vietų, susietas ir su mūsų ateitimi“, – sakė komiteto vadovas.

„Norėčiau kreiptis, kad šitas vertinimas, kuris dabar vyksta, būtų padarytas dialoge su aukštosiomis mokyklomis“, – pabrėžė E. Jovaiša.

Stojantieji rinksis iš 350 programų

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu nuo 2018 metų kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas.

SKVC įvertinus studijų programas, dėl ribojimų vykdyti priėmimą pirmakursių labiausiai turėtų mažėti vadybos, ekonomikos, komunikacijos, edukologijos krypčių studijose.

Vilniaus universitete ribojamai įvertintos dvi programos, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje – po keturias, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – po penkias, Lietuvos edukologijos universitete – 12, Vytauto Didžiojo universitete – 13, Kauno technologijos universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete – po 15, Klaipėdos universitete – 30, Šiaulių universitete – 14, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ir Lietuvos sporto universitete – po septynias studijų programas.

Toks akreditavimas reiškia, kad studijos turės būti išregistruotos, kai jas baigs dabar studijuojantys studentai.

Pačios aukštosios mokyklos pačios atsisakė per 200 programų. Stojantieji į universitetines bakalauro studijas šiemet galės rinktis iš 350 studijų programų (pernai buvo siūlyta 447), stojantieji į magistrantūrą – iš 437 programų (pernai 525).

Autorė: Milena Andrukaitytė

Vilnius, kovo 14 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode