Reklama 2

Naujas įstatymas leistų atlyginimą tarnautojams didinti beveik dvigubai – ministras

 

Naujas Valstybės tarnybos įstatymas leistų geriems tarnautojams beveik dvigubai didinti darbo užmokestį, nes dabartiniai atlyginimai nemotyvuoja geriausių darbuotojų rinktis valstybės tarnybą, teigia vidaus reikalų ministras.

„Jeigu mes šiandien turime pliką darbo užmokestį nuo 583 eurų iki 636 eurų su priedais, (dabar galima didinti – BNS) iki 800–900 eurų. Pagal naująjį įstatymo projektą ir darbo užmokesčio sistemą, turėtume galimybę „žirklutes“ didinti praktiškai iki 1400 eurų“, – antradienį Seime pristatydamas naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją sakė Eimutis Misiūnas.

Parlamentarai po pateikimo pritarė šiam įstatymo projektui, už balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 32 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad svarbiausia taps pareiginė alga – siūloma atsisakyti daugelio priemokų ir priedų.

Pagal projektą, būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų prie atlyginimų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti darbuotojui algą iš koeficientų intervalo, tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga.

„Tai vėlgi iš esmės galime sakyti, kad atsiranda gera motyvacija pritraukti žmones dirbti į valstybės tarnybą ir siekti, kad darbas valstybės tarnyboje būtų prestižinis ir gerbiamas“, – sakė ministras.

Tuo metu dalis Seimo narių kritikavo, kad tokiu būdu valstybės tarnautojai taps labai priklausomi nuo vadovų valios, didesnes algas gaus tik lojalūs darbuotojai.

Paliekama galimybė valstybės tarnautojams gauti papildomą apmokėjimą už darbą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar ES institucijomis. Tačiau už tokiai veiklai skirtą laiką darbuotojui nemokamas pagrindinis darbo užmokestis.

Taip pat numatyta galimybė kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.

E. Misiūnas teigė, kad kiti numatyti pertvarkymai leis valstybės tarnybą orientuoti ne į procesą, kaip yra dabar, o į rezultatą.

Pirmiausia ministras atkreipė dėmesį, kad norima centralizuoti visą priėmimą į valstybės tarnybą.

Planuojama Vidaus reikalų ministerijai pavaldų padaryti Valstybės tarnybos departamentą ir pavesti jam vykdyti centralizuotas tarnautojų atrankas.

Vyriausybė taip pat siūlo naikinti valstybės tarnybos rezervą – pareigų siūlymą buvusiems valstybės tarnautojams. Atranka į valstybės tarnybą būtų centralizuota. 

Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.

Būtų atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.

Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Asmuo negalėtų eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Projekte numatoma, kad prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų prezidentas, jis pavaldus prezidentui.

Kartu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokestį. 

Premjeras Saulius Skvernelis šią pertvarką yra pavadinęs vienu svarbiausių šios Seimo sesijos darbų. 

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, vidutinis valstybės tarnautojų, įskaitant politinio pasitikėjimo pareigūnų, darbo užmokestis pernai neatskaičius mokesčių siekė 1054 eurus. 

Anksčiau skaičiuota, kad nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą papildomai 2019 metais valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų.

Gruodį ministrų pasitarime siūlomai valstybės tarnybos pertvarkai buvo išsakyta pastabų dėl finansinio pagrindimo – abejota, ar tikrai keliant valdininkų algas nereikės papildomo finansavimo. E. Misiūnas sakė, kad valstybės institucijos jau 2018 metais turės atsisakyti dalies darbuotojų, kad likusiesiems nuo 2019 metų galėtų pasiūlyti didesnes algas.

Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.

Šiuo metu  yra per 50 tūkst. valstybės tarnautojų.

Vilnius, kovo 13 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode