Pristatyta Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės stebėsenos 2012–2014 metų programos 2014 metų ataskaita. Joje matyti pagrindiniai Mažeikių rajono savivaldybės, Telšių apskrities ir Lietuvos demografinės ir socialinės-ekonominės būklės, gyventojų sveikatos būklės, fizinės aplinkos ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai, jų pokyčiai, tendencijos.
Miršta daugiau, nei gimsta
Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vyr. specialistė savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė informavo, kad atlikus Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos analizę, nustatyta, jog 2013 m. Mažeikių rajono savivaldybėje vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 56446 gyventojai, t. y. 684 gyventojais mažiau nei 2012 metais: „Daugiausia žmonių netenkame dėl išvykimo tiek į kitus miestus, tiek į užsienį. Pastaraisiais metais gimsta mažiau negu miršta. 2013 m. gimė 600 kūdikių (2011 m. – 755, 2012 m. – 651), vidutinis gimdančių moterų amžius buvo 28,1 metų. Daugiausiai gimdė 25–29 metų moterys (32,16 proc.). Mažeikių rajono savivaldybėje 2013 m. užregistruotas vienas atvejis, kai gimdė nepilnametė iki 15 m. Pastebima, kad rajone sumažėjo abortų skaičius, tačiau ženkliai viršijo šalies bei apskrities rodiklius. 2013 m. buvo atlikti 267 dirbtiniai abortai, 76 moterims įvyko savaiminiai persileidimai ir buvo užregistruoti 2 negimdiniai nėštumai.
2013 metais mirė 704 žmonės (2011 m. – 706, 2012 m. – 704) ), iš kurių 4 kūdikiai iki 1 m. amžiaus. Vyrų mirtingumas pradeda augti nuo 50 metų, o moterų – nuo 65 metų amžiaus. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,55 metų, tai 0,54 metų ilgesnė nei 2012 m. ir 0,53 metų ilgesnė nei Lietuvos Respublikoje (74,02 m.) ir 0,28 m. ilgesnė nei Telšių apskrityje (74,27 m.). Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, kaip ir ankstesniais metais, išliko trumpesnė už moterų.“
Mirties priežastys
Nors, pasak I. Vaicekavičienės, mirtingumo rodiklis išliko mažesnis nei šalyje ir apskrityje, tačiau kasmet didėjo. Kaimo gyventojų mirtingumas buvo didesnis nei miesto gyventojų. „Mirties priežasčių struktūra išlieka nepakitusi: pirmoje vietoje – kraujotakos sistemos ligos, antroje –piktybiniai navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys. Iš viso 2013 m. šios trys mirties priežastys sudarė 82 proc. visų mirčių (2012 m. – 83 proc., 2011 m. – 84 proc.). Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 53,55 proc. (377 mirtys), nuo piktybinių navikų – 17,76 proc. (125 mirtys), o nuo išorinių mirties priežasčių – 10,37 proc. (73 mirtys, iš jų 40 mirė dėl nelaimingų atsitikimų (54,79 proc.), 11 žuvo transporto įvykiuose (15,07 proc.), 8 mirė dėl nukritimų (10,96 proc.), 5 nuskendo (6,85 proc.), 4 mirė dėl šalčio poveikio (5,48 proc.), nusižudė 26 asmenys (35,62 proc.), 1 buvo nužudytas (1,37 proc.). Pastebima, kad moterys dažniau nei vyrai mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o vyrai – dažniau nuo piktybinių navikų, kvėpavimo sistemos ligų ir 2 kartus daugiau nuo išorinių mirties priežasčių. Nuo išorinių mirties priežasčių dažniausiai vyrai mirė dėl nelaimingų atsitikimų – 31 atvejis, o moterys – dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) – 10 atvejų ir nelaimingų atsitikimų – 9 atvejai. Nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirčių neužregistruota“, – kalbėjo I. Vaicekavičienė.
Daugėjo naujai užregistruotų susirgimų
Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, per paskutinius trejus metus savivaldybėje didėjo naujai užregistruotų susirgimų skaičius. Vaikai sirgo dažniau nei suaugusieji. Tokios pat tendencijos stebimos ir šalyje bei apskrityje. „Iš infekcinių ligų, kurių plitimui ženklią įtaką turi žmonių elgsena, galime išskirti tokias ligas kaip tuberkuliozė ir lytiškai plintančios ligos. 2013 m. buvo užregistruoti 26 asmenys, sergantys tuberkulioze, o tai trimis asmenimis mažiau nei 2012 m. Daugiausia sergančių tuberkulioze užregistruota 45–64 m. amžiaus grupėje.Šiek tiek padidėjo sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis. Užregistruota 8 sifilio ir 10 gonorėjos atvejų. ŽIV nešiotojų ir AIDS – po keturis naujus atvejus“, – teigė I. Vaicekavičienė. Pasak specialistės,lytiškai plintančiomis ligomis žymiai dažniau sirgo moterys. Vertinant pagal gyvenamąją vietovę, Mažeikių rajono savivaldybėje šiek tiek daugiau sirgo kaimo gyventojų, o Lietuvoje ir apskrityje – miesto gyventojų. Didžiausias asmenų, sergančių lytiškai plintančiomis ligomis, skaičius užregistruotas 18–64 m. amžiaus grupėje.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vyr. specialistės duomenimis, ženkliai padidėjo kvėpavimo sistemos susirgimų. Iš jų išsiskiria sergamumas pneumonija, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu. Vaikai iki 17 metų amžiaus dažniausiai sirgo astma, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu. Apie 2 kartus padidėjo sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų stebimas sergamumo augimas, tačiau moterų sergamumas auga sparčiau, didžiausias sergamumas buvo užregistruotas 18–44 m. amžiaus grupėje. „Stebimas augantis susirgimų psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant psichoaktyviąsias medžiagas atvejų skaičius. 2013 m. sergamumas tarp vyrų registruojamas apie 2,5 karto dažniau nei moterų. Tokia pat situacija stebima ir šalyje, ir apskrityje. Taip pat perpus padidėjo gyventojų, kuriems užregistruota susirgimų ūmiomis žarnyno ligomis ir maisto toksinėmis infekcijomis, skaičius. Šiomis ligomis dažniausiai sirgo vaikai bei miesto gyventojai. Asmenų, kuriems užregistruotos traumos, apsinuodijimai ar kt. išorinių priežasčių padariniai, atvejų skaičius padidėjo 1,6 karto. Tokia pat situacija stebima tiek Lietuvoje, tiek Telšių apskrityje. 2013 m. daugiausia užregistruota galvos sužalojimų, antroje vietoje – pečių lanko ir rankos lūžimai, o mažiausiai – šlaunikaulio lūžimų“, – informavo I. Vaicekavičienė.
Viršijo Lietuvos rodiklius
Specialistės teigimu, ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų apsilankė 11414 vaikų, tai sudarė 99 proc. visų vaikų. Nustatyta, kad didžiausiai daliai vaikų, apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti regėjimo sutrikimai ir nenormali laikysena: „Mūsų savivaldybėje kalbos sutrikimų, nenormalios laikysenos, deformuojančios dorsopatijos ir kalbos defektų rodikliai viršijo Telšių apskrities ir Lietuvos rodiklius, o sergančių skolioze rodikliai buvo mažesni už Lietuvos ir Telšių apskrities rodiklius.“
Daugiau vaikų, turinčių negalią
Patebima, kad Lietuvoje ir mūsų savivaldybėje kasmet didėjo apmokėtų laikino nedarbingumo dienų skaičius vienam apdraustajam. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, savivaldybėje 231 darbingo amžiaus asmeniui pirmą kartą nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, tai 17 atvejų mažiau nei 2012 m. (2012 m. – 248). Daugiausia neįgaliais buvo pripažinti 45–54 metų amžiaus asmenys dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų ir jungiamojo audinio bei skeleto-raumenų ligų. Pirmą kartą neįgaliais pripažinti 36 vaikai, tai 7 vaikais daugiau negu 2012 m. (2012 m. – 29). Dažniausiai neįgaliais buvo pripažinti 0–9 m. amžiaus grupės vaikai.Daugiausia vaikų neįgalumas buvo nustatytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų – 44,4 proc. ir įgimtų formavimosi ydų, deformacijų bei chromosomų anomalijų – 22,2 proc.
